Gegužės 8 dieną saulės, vėjo, biokuro ir hidrojėgainės tiekė 55GW iš 63GW, iš viso reikalingų Vokietijai, taigi apie 87 proc. visos reikalingos energijos.
Tai reiškia, kad energijos kainos kelias valandas buvo neigiamos, taigi verslo subjektams už elektros vartojimą buvo mokami pinigai.
Iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta energija pernai sudarė 33 proc. viso Vokietijos energijos „pyrago“. Kasmet ši dalis auga, o atsinaujinančios energetikos šalininkai džiaugiasi, kad sistema puikiai veikia ir tada, kai didžioji dalis energijos yra pagaminama iš atsinaujinančios energijos šaltinių.
Tuo metu kritikai teigia, kad atsinaujinantys šaltiniai didelėms ekonomikoms gali būti tik kaip papildomi, o ne pagrindiniai energijos šaltiniai. Tačiau tai vis mažiau panašu į tiesą.
Vokietija planuoja iki 2050 metų pasiekti, kad visa energija būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.
Danijos vėjo turbinos kartais generuoja daugiau elektros nei šalis jos suvartoja, ir perteklių eksportuoja į Vokietiją, Norvegiją ir Švediją.
Energijos perteklius Vokietijoje sekmadienį nėra vien tik gera žinia. Sistema vis dar yra pernelyg nelanksti, kad energijos gamintojai ir vartotojai galėtų staigiai sureaguoti į kainų pokyčius.
Dujinės jėgainės gali greitai būti išjungtos, tačiau branduoliniai reaktoriai ir anglies elektrinės negali būti greitai išjungtos, todėl privalo dirbti, taigi mokėti vartotojams, pavyzdžiui, naftos perdirbimo gamykloms už tai, kad vartoja jų elektrą.
