Pasak VŠT Strategijos ir vystymo departamento direktoriaus Pauliaus Martinkaus, pagal naują bendrovės verslo strategiją didžiausia investicijų dalis atiteks tinklo modernizavimui ir skaitmenizavimui.
„Čia bus esminės investicijos. Nemažai jų planuojame ir už Vilniaus miesto ribų, mažiausia numatomų investicijų dalis turėtų atitekti naujų paslaugų sukūrimui“, – BNS sakė P.Martinkus.
Pasak jo, bendrovė kartu su partneriais galėtų siūlyti centralizuotą šilumą ir kitiems miestams, be to, ji neatmeta galimybės įsigyti kitas tokias pat įmones.
Per dvejus metus VŠT nori baigti ir nuotolinių karšto vandens skaitiklių diegimą Vilniuje.
„Jau šiuo metu sostinėje funkcionuoja 70 proc. nuotolinio nuskaitymo karšto vandens skaitiklių, per artimiausius dvejus metus norime pasiekti 100 proc. – padengti visą Vilnių“, – naujos strategijos pristatyme pirmadienį teigė P.Martinkus.
Kol nebaigtos viešųjų pirkimų procedūros, jis atsisakė atskleisti, kiek projektas kainuos bendrovei ir gyventojams.
Bendrovė netrukus planuoja pradėti ir vadinamosios „atliekinės“ energijos panaudojimo projektą, kai būtų panaudojama duomenų ir prekybos centrų į atmosferą išmetama šiluma.
„Esame pasiskaičiavę, kad didelis prekybos centras užtikrintų karšto vandens tiekimą dviems tūkstančiams namų ūkių. Vilniaus karšto vandens poreikių patenkinimui reiktų iki 150 prekybos centrų“, – aiškino P.Martinkus.
Pasak jo, tam reikėtų ir valstybės subsidijų, ir naujo reguliavimo.
„Dabartinė reguliacinė aplinka kol kas to neleidžia to padaryti – viską būtina pirkti per biržą, taip pat, mūsų nuomone, kad šis projektas realizuotųsi, reiktų konkrečių finansinių paskatų iš ES žaliojo kurso priemonių“, – sakė VŠT Strategijos ir vystymo departamento direktorius.
Anot jo, didžiąją dalį pinigų investicijoms bendrovė planuoja skolintis.
„Investicijoms naudosime lėšas, kurias patys turime, taipogi skolinsimės iš institucinių investuotojų“, – sakė jis.
