„Pagrindinė priežastis, kad gali pritrūkti dujų, ir mes turime būti pasiruošę. O antras momentas, kad mes galime turėti geresnes kainas. Bet, žinokite, pagrindinė (mazuto deginimo – BNS) priežastis yra tai, kad gali pritrūkti dujų ir mes turime būti tam pasiruošę“, – BNS teigė G.Bakanas.
VŠT vadovas BNS anksčiau teigė, jog įmonė jau pasirašė sutartį su „Ignitis grupe“, pagal kurį kitam šildymo sezonui – šešiems mėnesiams – užtikrino 100 proc. būtino dujų kiekio.
G.Bakanas prognozavo, jog mazuto naudojimas centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai kitą sezoną leistų išlaikyti panašias šilumos kainas sostinės gyventojams kaip ir praėjusį.
„Prie to, ką modeliuojame, kas liečia šilumos kainą, (...) tai galime sugebėti išlaikyti maždaug praėjusių metų lygį, jeigu mes deginsime mazutą“, – teigė G.Bakanas.
Pasak jo, praėjusį šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina Vilniuje siekė 8,63 cento už kilovatvalandę (kWh), tuo metu nedeginant mazuto artėjantį sezoną šilumą vilniečiams galėtų brangti vidutiniškai iki 12–13 centų už kWh.
Anot G.Bakano, mazutas kitą sezoną didžiąja dalimi pakeistų dujas, gaminant centralizuotai tiekiamą šilumą, iš mazuto šildymo sezono metu vidutiniškai per parą būtų pagaminta apie 400 megavatų šilumos.
VŠT vadovas teigė, jog norint Vilniuje deginti mazutą, atitinkamas metodikas dar turi parengti ir patvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) – G.Bakanas tikisi, kad jos bus patvirtintos rugsėjį.
Jis patvirtino, kad norint deginti mazutą, VŠT turės įsigyti papildomus apyvartinius taršos leidimus (ATL), kurie kainuotų 30 proc. brangiau nei tada, kai jie perkami deginant dujas, tačiau tai vis tiek leistų išlaikytų praėjusių metų šildymo kainų lygį.
Kiek papildomai mazuto deginimui reikėtų įsigyti ATL, G.Bakanas pasakyti negalėjo.
VŠT vadovo teigimu, ATL būtų įsigyjami biržose tarpininkaujant anksčiau šilumos tiekėjo skelbtą konkursą laimėjusiai įmonei „Vertis Environmental Finance".
Vyriausybė praėjusį trečiadienį leido savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms neskelbiamų derybų būdu pirkti mazutą ir dyzeliną – taip siekiama išvengti smarkiai padidėjusių išlaidų gamtinėms dujoms.
Energetikos grupė „Ignitis grupė“ anksčiau tikino, kad jos valdomoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje biokuro įrenginius pastatys iki šių metų pabaigos, tačiau pavasarį paaiškėjo, kad darbai bus baigti tik kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Dėl vėluojančių statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro.
