Į 15min redakciją kreipęsis Mečislovas D. pasakojo, kad jo bėdos prasidėjo prieš 2,5 metų – tuomet, kai nusprendė prisijungti prie atsinaujinančios energetikos entuziastų ir įsirengti saulės elektrinę.
Viešai prieinamoje informacijoje radęs, kad vieno kilovato (1 kW) įrengtosios galios saulės elektrinė vartotojui vidutiniškai pagamina nuo 1000 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos per metus, Mečislovas nusprendė statyti 15,84 kW galios saulės elektrinę. Šiems darbams atlikti jis pasirinko įmonę „Elektrum Lietuva“.
„Mano sprendimas įsirengti 15,85 kW galios saulės elektrinę turėjo pagaminti apie 17435 kWh elektros energijos per metus“, – skaičiuoja Mečislovas.
Sklype saulės elektrinei vietą jis parinko kartu su „Elektrum Lietuva“ atstovais. Inžinieriai esą nustatė patį geriausią kampą saulės skydeliams – parinktoje vietoje, kaip tvirtina vyras, nėra šešėlių ar kitokių trukdžių, kurie užstotų saulę. Dėl šios priežasties Mečislovas tikėjosi, kad jėgainė dirbs 100 procentų pajėgumu ir be jokių trikdžių.
Saulės elektrinė buvo sumontuota 2020 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, todėl Mečislovas nusprendė jėgainės kalendorinius metus skaičiuoti nuo einamųjų metų rugsėjo 1 dienos iki kitų metų rugsėjo 1 dienos.
„Visos įdomybės atsiskleidė kitais metais, kuomet nuo pavasario jėgainė turėjo veikti visu pajėgumu. Vietoje pagamintos elektros pradėjau gauti tik vis dažnėjančius pranešimus į savo mobilųjį telefoną iš jėgainės apie „aliarmus“ – įtampos šuolius, klaidas, kurios indikavo, kad jėgainė neveikia tinkamai ir nuolat atsijunginėja nuo elektros energijos tinklo“, – bėdų pradžią prisimena vyras.
Kas kaltas?
Ilgai nelaukęs vyras kreipėsi į saulės jėgainę įrengusią įmonę „Elektrum Lietuva“, tačiau iš jos tik sulaukdavęs instrukcijų, kad reikia perkrauti inverterį, šiek tiek palaukti ir viskas susitvarkys.
„Taip bėgo savaitės, mėnesiai, o aš, gaišdamas savo laiką, vis tūpčiojau aplink jėgainę ir kantriai vykdžiau „Elektrum Lietuva“ nurodymus. Itin padažnėjusios „aliarmų“ žinutės ėmė kelti susirūpinimą dėl blogai veikiančios įrangos ir nepagaminamos žadėtos elektros energijos. Beje, įrangos perdavimo–priėmimo akte aš pažymėjau, kad perdavimo metu saulės elektrinės montuotojai nepateikė projekto. Dabar manau, kad tai buvo pirmasis ženklas, kad kažkas bus negerai dėl įrangos veikimo“, – pabrėžė Mečislovas.
Kai tapo akivaizdu, kad problemų tik daugėja, vyras teigia, kad „Elektrum Lietuva“ atstovai pabandė „nurašyti“ gedimų priežastį kitai bendrovei – ESO, kurios prižiūrimame tinkle esą vyksta įtampos šuoliai.
Į ESO vyras tikina kreipęsis net du kartus ir sulaukęs to paties atsakymo – tiekiamos įtampos lygis normaliomis veikimo sąlygomis atitinka standartinius tiekiamos elektros energijos kokybės reikalavimus.
Vietoje pagamintos elektros pradėjau gauti tik vis dažnėjančius pranešimus į savo mobilųjį telefoną iš jėgainės apie „aliarmus“ – įtampos šuolius, klaidas, kurie indikavo, kad jėgainė neveikia tinkamai.
Tą patį 15min patvirtino ir ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas: „Siekiant įsitikinti, ar tiekiamos elektros energijos įtampos lygis atitinka reikalavimus, ESO inžinieriai atliko momentinius matavimus. Taip pat išnagrinėjome elektros energijos skaitiklio sukauptus duomenis už 2021 m. ir abiem atvejais rezultatai parodė, kad tiekiamos įtampos lygis normaliomis veikimo sąlygomis atitinka tiekiamos elektros energijos kokybės reikalavimus.“
Kabelį pakeitė, bet tai problemų neišsprendė
Galiausiai Mečislovas teigia sulaukęs iš „Elektrum Lietuva prisipažinimo, kad jėgainė neveikia tinkamai – įmonė pasiūlė pakeisti kabelį, kuris prijungtas prie inverterio. Tiesa, kabelį įmonės atstovai keitė net du kartus, tačiau problemų tai neišsprendė.
„Inžinierių nuomone, nuo pat pradžių buvo parinktas netinkamas kabelis, kuris ir lėmė blogą saulės elektrinės darbą. Deja, tačiau ir čia „Elektrum Lietuva“ „specialistai“ vėl nepataikė. Po „remonto darbų“ vis tiek gaunu „aliarmo“ pranešimus dėl blogo jėgainės darbo. Kadangi jėgainė neveikia, inverteris nuolat dirba „streso“ režimu, tai kaip jis gali veikti tinkamai, kai dvejus metus tai kartojasi diena iš dienos? Mano supratimu, inverteris jau yra sugadintas, dėl ko pareikalavau pakeisti ir jį“, – teigė pašnekovas.
„Elektrum Lietuva“ atstovė spaudai Milda Basijokienė pripažino, kad klaidų buvo padaryta ir iš įmonės pusės, tačiau bendrovė jas ištaisė.
„Deja, pačios problemos kol kas išspręsti nepavyksta, nes iki šiol iš ESO neturime išsamių tinklo parametrų matavimo duomenų, kurie patvirtintų mūsų nustatytas gedimo priežastis“, – 15min teigė M.Basijokienė.
Pasak jos, dažnu atveju, kai klientai susiduria su kažkokiais saulės elektrinės veikimo sutrikimais, jie būna išsprendžiami pirmą kartą tiesiog perkraunant įtampos keitiklį (inverterį), kad jo vidinė sistema iš naujo nustatytų tinkamą darbo režimą. Kita dažna problema, kuri sukelia būtent inverterio išsijunginėjimą, yra elektros skirstymo tinklo įtampos neatitikimas to pačio tinklo standartams.
Po „remonto darbų“ vis tiek gaunu „aliarmo“ pranešimus dėl blogo jėgainės darbo.
„Šiuo konkrečiu atveju patikros metu nustatėme, kad kabelis, jungiantis saulės elektrinę ir kliento vidinį tinklą, buvo netinkamos specifikacijos, kad atlaikytų maksimalią inverterio galią. Tai buvo mūsų įrengimo klaida, kuri greičiausiai padaryta dėl netikslių paskaičiavimų parenkant kabelį montavimo metu. Daugiau jokių mūsų įrengimo ir montavimo klaidų nenustatėme, viskas buvo atlikta pagal gamintojų rekomendacijas ir įrengimo taisykles“, – teigė M.Basijokienė.
Ji pridūrė, kad po kabelio pakeitimo įmonės darbuotojai atliko pakartotinę periodinę patikrą, stebėdami elektrinės veikimą iš monitoringo sistemos – nustatyta, kad inverteris per 20 dienų buvo atsijungęs iki 10 kartų.
„Dėl šių besikartojančių elektrinės veikimo trikdžių konsultavomės su įrangos gamintojais, jie padėjo nustatyti, kad problema dėl neaiškios kilmės asimetrijos skirtingose fazėse bei aukštų įtampų gali būti ne tik ESO, bet ir pačiame kliento vidaus tinkle – taip nutinka itin retai, bet tam tikri elektros įrenginiai gali iškreipti tinklo parametrus. Atlikę pirminę patikrą vidaus tinkle, problemų nepastebėjome, bet gilesnei apžiūrai reikia detalių tinklo matavimų“, – teigė atstovė.
Paprasčiau tariant, „Elektrum Lietuva“ mano, kad problema gali būti susijusi arba su skirstymo tinklu, arba su kliento vidaus tinklu, tačiau išsamesnę analizę galėtų atlikti tik gavus daugiau duomenų iš ESO.
M.Basijokienė teigė, kad stengsis padėti klientui išspręsti šią problemą ir toliau – padėjo paruošti prašymą, su kuriuo jis turi kreiptis į ESO dėl pakartotinio detalaus tinklo matavimo.
„Deja, iki šiol mes neturime išsamios tinklo informacijos, kodėl ir toliau kyla problemų. Tik turėdami ESO tinklo parametrų duomenis galime toliau padėti klientui nustatyti problemos šaltinį ir padėti išspręsti pačią problemą ar bent rekomenduoti, kaip tai padaryti, jei bėda tikrai susijusi su kliento vidaus tinklu, nes jo optimizavimo ir rekonstrukcijos darbų mes neatliekame“, – pabrėžė ji.
P.Kalmantas pridūrė, kad bendradarbiauti yra pasiruošusi ir ESO – jei klientas kreipsis, įmonė atliks papildomus išsamius matavimus.
Tuo tarpu Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) padėti klientui negali. VERT veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Aira Pikčiūnienė 15min tvirtino, kad nagrinėjamu atveju vartotojas sutartį su „Elektrum Lietuva“ sudarė dėl saulės elektrinės kaip prekės (daikto) pirkimo, o energetikos sektorių ir elektros energetikos sektorių reglamentuojantys teisės aktai nereguliuoja tokio pobūdžio teisinių santykių. Tad VERT tokio pobūdžio ginčų nenagrinėja.
Nesutaria dėl kompensacijos
Tačiau iki šiol netinkamai veikianti elektrinė – ne vienintelis Mečislovo ir „Elektrum Lietuva“ nesutarimų objektas. Klientas ir įmonė nesutaria ir dėl kompensacijos dydžio.
Paaiškėjus, kad elektrinė veikia netinkamai, „Elektrum Lietuva“ pasiūlė vyrui kompensaciją, tačiau Mečislovas su ja nesutiko – jo nuomone, ji per menka, palyginus su patirtais praradimais.
Vyras skaičiuoja, kad per dvejus metus saulės elektrinė turėjo pagaminti 34,8 tūkst. kWh elektros energijos (skaičiuojant, kad kilovato galios jėgainė turi per metus pagaminti 1100 kWh), tačiau pagamino tik 25,3 tūkst. kWh.
„Akivaizdu, kad aš praradau mažiausiai 9,6 tūkst. kWh elektros energijos“, – įsitikinęs vyras.
Akivaizdu, kad aš praradau mažiausiai 9,6 tūkst. kWh elektros energijos.
Tuo tarpu „Elektrum Lietuva“ pasiūlė kompensuoti už 5153 kWh – ir ne išskaičiuojant iš būsimų sąskaitų kilovatvalandes, kaip prašė Mečislovas, o už vieną kilovatvalandę sumokant po 5,7 centus.
„Paprašiau bendrovės atstovų šį kiekį kompensuoti ne pinigais, o kilovatvalandėmis, išskaičiuojamomis iš būsimų sąskaitų, nes šį kiekį aš būčiau sunaudojęs tiesiogiai be elektros energijos tiekėjo pagalbos. Ir visa ši istorija tęsiasi jau treti metai“, – piktinosi vyras.
„Apie kokią „Elektrum Lietuva“ atstovų kompetenciją ar greitą defektų šalinimą galima šioje vietoje kalbėti? Aš išnaudojau begalę savo bei kitų mane konsultavusių žmonių laiko, sveikatos, energijos. Tai būčiau mielai būčiau skyręs kitiems dalykams. Patikėkite, vaikščiojimas pas širdies, nervų daktarus po šių įvykių nėra man pats mieliausias užsiėmimas ar koks hobis. O šiuo metu tenka tai daryti“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu M.Basijokienė paaiškina, kad „Elektrum Lietuva“ paskaičiavo kompensaciją pagal realią kliento patirtą finansinę žalą tuomet, kai problemų buvo kilę būtent dėl kabelio – tik čia įmonė mato savo klaidą.
„Kompensaciją įvertinome tokia pinigine suma, koks buvo tuo metu patirtas realus finansinis nuostolis (pagal tuo metu klientui galiojusias elektros kainas), kol elektrinė dėl kabelio problemos neveikė visu savo pajėgumu“, – pabrėžė įmonės atstovė.
Visgi Mečislovas pasiduoti neketina – vyras teigia kreipęsis į teisininkus.
Pranešimų dėl netinkamo elektrinių veikimo – vis daugiau
M.Basijokienė pastebi, kad kiekvienais metais gaunama vis daugiau užklausų dėl atsijunginėjančių saulės elektrinių, kurioms nepakanka skirstymo tinklo palaikomų įtampų.
„Dažniausiai 95–98 proc. po to, kai nukreipiame klientus į ESO, problemos būna išsprendžiamos, nes jos kyla iš skirstymo tinklo“, – pabrėžė „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Tuo tarpu P.Kalmantas turi kitą paaiškinimą, kodėl klientų lūkesčiai dėl elektros energijos gamybos iš saulės ne visada pasiteisina – jo nuomone, jei įrengta, pavyzdžiui, 15 kilovatų (kW) galios saulės elektrinė, tai nebūtinai reiškia, kad ji tiek elektros energijos ir gamins.
„Gamintojas nurodo maksimalius parametrus, tačiau tai nereiškia, kad saulės elektrinė visą laiką gamins elektros energiją maksimaliai“, – mano P.Kalmantas.
