Energetikos ministerija nurodo, kad Lietuvoje dabar nėra pakankamai paskatų vystytis lanksčiai ir konkurencingai elektros pajėgumų rinkai. Tai lemia jų trūkumą ir skatina ieškoti sprendimų.
Elektros energetikos įstatymo pakeitimais siekiama garantuoti vadinamąją tikėtiną apkrovos praradimo tikimybę (angl. Lost of Load Expectation, LOLE) ne didesnę kaip 8 val. per metus. Šiuo metu teisės aktai nenustato jos vertės.
Valstybės valdomos elektros ir dujų perdavimo įmonių grupės „Epso-G“ technikos vadovas Vitalijus Baranskas spalį teigė, kad po 2025 metų atsiras didelė adekvatumo problema ir išaugs tikėtina apkrovos praradimo trukmė.
Pajėgumų mechanizmas bus technologiškai neutralus, tai yra, jį įgyvendinant galės dalyvauti ne tik elektros gamybos, bet ir kaupimo bei reguliavimo apkrova sprendimai. Taip pat bus galimybė dalyvauti ir kitų šalių, su kuriomis Lietuva turi linijas (Švedija, Latvija ir Lenkija), pajėgumams.
Ministerija sako, kad maksimalus metinis mokėjimas pajėgumų vykdytojams siektų 95–129 mln. eurų.
Energetikos viceministras Egidijus Purlys spalį BNS akcentavo, jog tai yra didžiausia įvertinta suma, kiek vartotojams galėtų kainuoti sistemos adekvatumo priemonės išlaikymas, bet, kaip rodo kitų šalių praktika, galutinė kaina gali būti ir dešimtis kartų mažesnė už viršutinę kainos ribą.
Pasak jo, planuojama iki kitų metų pabaigos suderinti valstybės pagalbą su Europos Komisija, surengti aukcioną, sudaryti sutartis.
Kauno technologijos universiteto mokslininkai pernai įvertino Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą dviem – 2019–2024 metų ir 2025–2030 metų – laikotarpiais. Studijos rezultatai parodė, jog reikia užtikrinti, kad be dabar veikiančių pajėgumų iki 2025 metų Lietuvoje atsirastų ir nauji.
Pajėgumų mechanizmo koncepcija Lietuvoje buvo rengiama pagal tarptautinės konsultacijų bendrovės „FTI France SAS“ („Compass Lexecon“) parengtos ilgalaikio galių mechanizmo koncepcijos rekomendacijas.
