Vyriausybėje aptartame susitarimo projekte Latvija ir Estija pareiškia paramą Lietuvos siekiui neįsileisti į savo rinką jėgainėje pagamintos elektros, bet ginčus Lietuvoje kelia jų atsisakymas įsipareigoti šios elektros nepirkti pačioms.
Dėl šio susitarimo deramasi nuo pernai, tačiau Lietuvai, kaip ir daug metų iki tol, nepavyko įtikinti kaimynių baltarusiškos elektros nepirkti visoms kartu. Tokiam sprendimui pasipriešino Latvija, nors Lietuva ir Estija dėl „nepirkimo politikos“ buvo sutarusios šiemet vasario 14 dieną.
„Nuo vasario mėnesio neturime bendros pozicijos ir sprendimo dėl mūsų kaimyninių valstybių, ypatingai Latvijos požiūrio tiek į pačią atominę elektrinę, tiek dėl galimybių pirkti jos elektrą“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Saulius Skvernelis.
„Nuo to laiko vyksta derybos, nes Astravo elektrinei įsijungus į tinklą jos elektros patekimas į Lietuvą turės būti ribojamas. Dėl to atsiranda problema, kaip užkardyti trečiųjų šalių elektros patekimą ir į Lietuvą, ir į Baltijos šalis, kadangi tas patekimas šiandien vyksta per Lietuvos-Baltarusijos sieną. Todėl reikalinga nauja metodika“, – pridūrė jis.
Anot premjero, Latvija prieštarauja bendram Baltijos šalių įsipareigojimui nepirkti Astravo AE elektros, nes mano, jog „Lietuvos Respublikos priimti įstatymai neturėtų reguliuoti suverenios Latvijos sprendimų vienu ar kitu klausimu“.
„(Vyriausybėje – 15min) buvome esame supažindinti, o tolesnis kelias yra tęsti derybas su visišku arba dar aktyvesniu Europos Komisijos dalyvavimu“, –tvirtino S.Skvernelis.
Pasak jo, Baltijos šalims nesudarius trišalio susitarimo prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką atskirai gali pasitvirtinti Latvija ir Estija, arba tokia metodika nebus priimta apskritai.
„Tai nėra Lietuvai naudingi sprendimai, todėl derybos bus tęsiamos“, – teigė S.Skvernelis.
Kritikai teigia, kad svarstomas susitarimas paneigia daug metų trukusias Lietuvos pastangas įtikinti kaimynines šalis kartu su ja taikyti „nepirkimo politiką“, o Astravo elektra vis tiek pasieks Lietuvą.
Pasak jų, tai taps įmanoma todėl, kad per Lietuvos ir Baltarusijos infrastruktūrą toliau tekės didelis techninis elektros srautas. Jis yra skirtas užtikrinti Baltijos šalių energetikos sistemos patikimumui, tačiau kyla grėsmė šį srautą panaudoti pardavimui.
Susitarimą Vyriausybei teikianti Energetikos ministerija atremia, kad tik bendras susitarimas ir leidžia užtikrinti, jog komercinis Astravo AE elektros srautas nepatektų į Lietuvą. Be to, jis įrodys Briuseliui Baltijos šalių vienybę, svarbią siekiant Europos Sąjungos (ES) paramos sinchronizacijos projekte.
Kritikos lavina
Vyriausybės posėdžio išvakarėse konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Vyriausybei patvirtinus susitarimą tai reikštų Lietuvos kapituliaciją, o Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, jog susitarimas „tarnauja ne mūsų valstybės interesams ir tiesiogiai pažeidžia 2017 metų Būtinųjų priemonių apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių įstatymą“. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad susitarimas neatitinka Lietuvos interesų.
Prasidėjus pasitarimui, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paprašė projektą svarstyti uždarai. Anot vieno aršiausių Astravo AE kritikų Žygimanto Pavilionio, neleisdama jam pasisakyti Vyriausybė pažeidė įstatymus.
„Esu giliai pasipiktinęs, kad laužant Seimo statutą ir meluojant nebuvau į posėdį įleistas, nebuvo suteikta teisė dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, tik pradžioje pasiūlyta stebėti transliaciją per feisbuką“, – 15min sakė Ž.Pavilionis.
„Vėliau, kai pareikalavau savo teisių stebėti posėdį ir jame pasisakyti, Rūta Šimkevičiūtė, ministro pirmininko biuro patarėja, pasakė, kad šio svarbaus klausimo nėra darbtvarkėje, tačiau kai aiškiai jai nurodžiau kad klausimas yra, ministras Vaičiūnas paprašė svarstyti šį klausimą uždaru režimu, tai yra slapčia – iš manęs buvo atimta teisė ne tik dalyvauti, bet ir klausyti posėdžio, grubiai pažeidžiant Seimo statutą“, – pridūrė jis.
S.Skvernelis aiškino, kad klausimas buvo uždaras, nes Ministrų kabinetas nesvarstė, ar pritarti ar nepritarti kokiam nors susitarimo projektui, o tiesiog diskutavo apie derybas.
Pagal Energetikos ministerijos pateiktą susitarimą, naujoji Baltijos šalių prekybos su trečiosiomis šalimis metodika būtų pradėta taikyti iš karto, kai bus paleista Astravo elektrinė. Ji galios iki 2025 metų, kai bus baigtas Baltijos šalių elektros tinklų sujungimas su Vakarų Europa.
-
L.Linkevičius: siūlomas susitarimas dėl Astravo AE elektros netenkina Lietuvos interesų
-
A.Sekmokas: Lietuva taps tiltu Astravo AE elektrai
-
Aistros dėl Astravo tęsiasi: Vyriausybėje – net ministrus supriešinusi sutartis
-
G.Landsbergis perspėja Ž.Vaičiūną dėl Astravo sutarties: būsite vienoje eilėje su Brazausku
Anot Energetikos ministerijos, trečiadienį svarstomas susitarimas leistų nenaudoti Lietuvos ir Baltarusijos infrastruktūros Baltijos šalių prekybai su trečiosiomis šalimis.
Susitarimu taip pat numatoma sukurti elektros kilmės sertifikatų mechanizmą elektrai iš trečiųjų šalių. Energetikos ministerija teigia, kad tai reikalinga siekiant ateityje atpažinti elektrą, patenkančią per Latvijos ir Rusijos sieną, o tam Lietuva šiuo metu neturi jokių priemonių.
Socdemai: tai proga gauti elektrą pigiau
Opozicinių socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe ateityje gauti pigesnę elektros energiją iš Astravo jėgainės, o ne save izoliuoti.
„Turime suprasti, kad ta elektrinė yra ir ji veiks. Štai čia yra didžioji valstiečių ir konservatorių veidmainystė. Konservatoriai atsisako regėti ir suvokti faktus ir elgiasi kaip maži vaikai, sakydami tai, ko nėra. O „valstiečiai“ elgiasi ne ką geriau. Užuot atsisakę perteklinių politiniais argumentais paremtų Astravo blokados įstatymų, jie siūlo atimti galimybę mūsų šaliai gauti pigesnę energiją“, – pranešime spaudai sakė G.Paluckas.
Pasak jos, toks susitarimas su latviais ir estais, kuris buvo aptartas Vyriausybė, nuskriaustų Lietuvą dukart.
„Ne tik negausime jokių pajamų už elektros tranzitą mūsų laidais, bet ir mokėsim daugiau, kai pirksim tą pačią elektrą iš tarpininkų biržoje, kurie lengvai popieriuose ją pavers tiesiog rusiška, kurios importas į šalį pastaruosius kelis metus ir taip auga“, – teigė socdemų lyderis.
Gegužę į Astravo jėgainę buvo atvežtas branduolinis kuras pirmajam reaktoriui. Balandžio viduryje Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius pranešė, jog Astravo elektrinės pirmojo reaktoriaus „fizinis įjungimas“ numatytas liepos mėnesį, o prijungimas prie Baltarusijos energetikos sistemos – „kažkuriuo metu tarp rugsėjo ir spalio“.
