Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas skirtas garantuoti sistemos adekvatumą ir pakankamą elektros tiekimo saugumą po 2025 metų, kai Baltijos šalių tinklai bus sinchronizuoti su žemynine Europa ir desinchronizuoti nuo posovietinės IPS/UPS sistemos.
„Aprašas svarbus tuo, kad rinkos dalyviams bus nustatytos aiškios pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo sąlygos ir suteikiama paskata vystyti technologiškai neutralius pajėgumus, atnaujinti bei išlaikyti ekonomiškai pagrįstus esamus elektros pajėgumų įrenginius“, – posėdyje sakė laikinai energetikos ministro pareigas einantis Žygimantas Vaičiūnas.
Pasak jo, aukcionai užtikrins, kad būtinus pajėgumus šalis įsigytų už konkurencingą kainą, vartotojai nepermokėtų, o sistemos saugumo reikalavimai būtų patenkinti.
Energetikos ministerija pažymi, kad aukcionus bus galima rengti tik suderinus mechanizmą su Europos Komisija (EK).
„Kadangi buvo gauti skundai ir paklausimai iš Baltijos šalių rinkos dalyvių dėl Lietuvoje planuojamo įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmo, šis derinimas su EK objektyviai nebus baigtas kaip planuota šį rudenį ir nusikels į ateinančius metus“, – BNS komentavo ministerija.
Tvarkos aprašu Vyriausybė nustatė aukcionuose skirstomo pajėgumų kiekio ir jų apskaičiavimo atsakomybę, užsienio įmonių dalyvavimą, kaip bus nustatoma kaina, formuojami pasiūlymai, kada ir kokiomis sąlygomis perdavimo sistemos operatorė atsisakys pajėgumų bei kitas sąlygas.
Skaičiuojama, kad už technologiškai neutraliuose aukcionuose laimėtus pajėgumus gamintojams ar tiekėjams reikėtų sumokėti apie 95-129 mln. eurų per metus, jei kaina būtų 10-40 eurų už kilovatą (kW). Konkreti suma priklausys nuo technologijų bei užsienio gamintojų pasiūlytų įrenginių skaičiaus ir konkurencingumo.
Seimas birželį priėmė Elektros energetikos įstatymo įstatymo pataisas, numatančias elektros pajėgumų užtikrinimo mechanizmą. Pagal jį bus skelbiami aukcionai, kuriuose galės dalyvauti ne tik elektros gamybos, bet ir kaupimo įrenginiai, pavyzdžiui, baterijos, taip pat nepriklausomų elektros paklausos telkėjų valdomi įrenginiai.
Įstatymo pakeitimai leidžia užtikrinti ne didesnę kaip 8 val. per metus apkrovos praradimo tikimybę (angl. Lost of Load Expectation, LOLE). Iki tol teisės aktai nenustatė jos vertės. Nesiimant veiksmų, tikėtina, kad apkrovos praradimo tikimybė po 2025 metų, kai Lietuva desinchronizuosis nuo posovietinės BRELL sistemos ir sinchronizuosis su žemynine Europa, pastebimai išaugtų.
