Pataisomis šalinami biurokratiniai trukdžiai ir pertekliniai ribojimai saulės ir vėjo elektrinėms, kuriamos palankios sąlygos gaminančių vartotojų skaičiaus augimui bei skatinamas energetinių bendrijų kūrimas.
„Jei Seimas pritars Vyriausybės siūlymams, planuojame, kad 2030 m. pasieksime visišką energetinę nepriklausomybę – 93 proc. reikalingos elektros energijos pasigaminsime patys. Ji visa bus iš atsinaujinančių išteklių“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, tokiu atveju Lietuva, pagal vietinės atsinaujinančios energijos gamybą, būtų tarp Europos lyderių.
Ministras taip pat pabrėžia, kad dėl karo Ukrainoje ir neapibrėžtumo pasaulinėse energijos išteklių rinkose, sparti žaliosios energetikos plėtra Lietuvoje – vienintelis tvarus kelias, norint užsitikrinti šalies energetinę nepriklausomybę ir saugumą.
Mažinami biurokratiniai trukdžiai ir pertekliniai reikalavimai
Atsinaujinančios energetikos plėtrai būtinos sąlygos – trumpesnis pasirengiamųjų darbų laikotarpis, nustatytos aiškios sąlygos ir plėtros reikalavimai. Siūloma, kad vystant saulės elektrines būtų aiškiai nurodoma, jog poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų atlikti nereikia. Tai leistų jau artimiausiu metu pastatyti pakankamai saulės parkų, iš kurių pigesnę elektros energiją galės įsigyti daugiabučių gyventojai ir bus sudarytos sąlygos paremti socialiai jautrias gyventojų grupes.
Pataisomis įvedama aiški takoskyra, kada vėjo parkui turi būti atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas, o kada – sutrumpinta PAV atranka. Vystant vėjo energijos parkus, pilnas PAV būtų atliekamas tik tuomet, kai statomos 7 (ar daugiau) vėjo elektrinės ir kai bent vienos iš jų aukštis – virš 230 m.
Nustatomas saugus vėjo elektrinių atstumas. Vėjo elektrinė turi būti statoma ne arčiau nei per keturis jėgainės stiebo aukščius nuo gyvenamojo namo be sutikimo.
Siekiant greitesnių procedūrų, teritorijų planavimo etape siūloma neįvardyti konkrečių AEI technologijų plėtros galimybių. Jas galima numatyti energetikos objektams skirtuose sklypuose, kur būtų sąlygos vystyti tiek saulės, tiek vėjo energetiką.
Pataisose taip pat siūloma leisti vėjo ir saulės elektrines statyti žemės ūkio paskirties teritorijoje, užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal paskirtį, t. y. jos nekeičiant.
Siekiant efektyvaus tinklo pralaidumo, pakeitimais įteisinama ir nauja – hibridinės elektrinės – sąvoka. Tai, nesumuojant galios, leis viename tinklo taške prijungti skirtingas AEI elektrines (saulės ir vėjo) ir kaupimo įrenginius (baterijas). Tokiu būdu bus galima efektyviai išnaudoti elektros tinklą ir pasiekti maksimalias gamybos apimtis.
Elektrinę prijungiant prie tinklų, siūloma vertinti leistiną generuoti galią, o ne visų įrengtų generavimo šaltinių įrengtą galią. Tai, neplečiant tinklo, leistų išgauti didesnius pajėgumus. Taip pat hibridinėms elektrinėms bus išduodamas vienas leidimas plėtoti ir gaminti – taip mažinama administracinė našta.
Siekiant skatinti atsinaujinančią energetiką regionuose, vystytojams sukuriamos sąlygos dalytis rezultatais su vietos bendruomenėmis. Elektrinių vystytojams būtų taikoma gamybos įmoka, išmokama seniūnijoms ir užtikrinanti bendruomenių projektų finansavimą. Siūloma, kad AIE gamintojai bendruomenėms skirtų apie 3 proc. nuo metinių pajamų (1,3 EUR/MW).
Palankios sąlygos gaminančių vartotojų plėtrai
Lietuva siekia, kad 2030 m. kas trečias vartotojas pats pasigamintų elektros energijos. Pasak energetikos ministro, norint didinti gaminančių vartotojų skaičių – vien finansavimo nepakanka. Būtina sukurti patrauklias reguliacines sąlygas buitinių ir komercinių gaminančių vartotojų plėtrai.
Todėl pataisomis siūloma atsisakyti plėtros ir elektros gamybos leidimų (šiuo metu jų nereikia tik gaminančių vartotojų elektrinėms iki 30 k), neberiboti gaminančių vartotojų elektrinės įrengtos galios (šiuo metu gaminantys vartotojai gali statyti tik iki 1 000 kW elektrines), nustatyti, kad elektros energija tinkluose būtų kaupiama 2 metus (nuo balandžio 1d. iki kovo 31d.).
Taip pat siūloma sudaryti sąlygas kelias elektrines priskirti vienam vartojimo objektui, taip užtikrinant, kad vartotojas galės patenkinti visus savo poreikius. Norintiems įsigyti elektrą iš nutolusios elektrinės nereikės didinti savo įvado – taip bus tausojamas tinklas.
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (AEIB)
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų (AEIB) teisinis reglamentavimas įsigaliojo dar 2019 m., tačiau šių bendrijų potencialas iki šiol neišnaudotas – Lietuvoje nėra nė vienos atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos. „Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija – puikus įrankis energetikos kainų suvaldymui, todėl savivaldybėms siekiame sudaryti sąlygas kurti AIEB ir finansuoti socialiai jautrias gyventojų grupes: daugiavaikes šeimas ir mažas pajamas gaunančius asmenis“, – sako energetikos ministras.
Šiuo metu AEIB gali būti tik viešosios įstaigos, tačiau atsinaujinančių išteklių energijos bendrija gali būti bet kuris pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Pataisomis išplečiama energetinių bendrijų veikimo teritorija – į ją jungtis galėtų asmenys iš visos apskrities, kurioje veikia bendrijos elektrinė (šiuo metu bendrijos nariais gali tapti tik tos pačios savivaldybės ar besiribojančių seniūnijų gyventojai). Lietuvos energetikos agentūra būtų įpareigotą teikti visą informaciją apie tokių bendrijų steigimą ir apie veikimo strategiją vieno langelio principu.
Visiška energetinė Lietuvos nepriklausomybė – 2030 m.
Priėmus siūlomas pataisas, Lietuva visišką energetinę nepriklausomybę pasiektų jau 2030 m. Planuojama, kad 2030 m. bendra įrengtoji žaliosios energetikos galia Lietuvoje siektų 7 GW. Iš jų 1,4 GW sugeneruotų jūros vėjo elektrinės, 3,6 GW – sausumos vėjo, o 2 GW – saulės elektrinės.
