„Norime išvengti „butelio kakliuko“ efekto, kai 2021 m. pabaigoje susikaups didelis skaičius vartotojų, kurie nepasirinko tiekėjo. Vartotojai sutrikę ir yra tikimybė, kad jie nepasirinks laiku“, – Vyriausybės posėdyje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Antrajame elektros rinkos liberalizavimo etape nepriklausomą tiekėją renkasi tie vartotojai, kurie per metus suvartoja nuo 1 iki 5 tūkst. kWh elektros energijos (vidutiniškai 83-416 kWh per mėnesį).
Spalio 1 d. duomenimis, tiekėją pasirinko 256,5 tūkst. antrajame liberalizacijos etape dalyvaujančių vartotojų. Iš viso šiame etape dalyvauja 778 tūkst. elektrą vartojančių subjektų.
Jeigu vartotojai iki gruožio 18 d. tiekėjo pasirinkti nespės, jiems elektra bus tiekiama rinkos kaina. Prognozuojama, kad ji galėtų būti iki 50 proc. didesnė. Pratęsus liberalizacijos terminą, elektros kainos dar bent pusmetį liktų reguliuojamos ir augtų 21 proc.
Naujoji Vyriausybės patvirtinta tvarka paveiktų ir elektros tiekėjus jau pasirinkusius gyventojus. Šie galės pasirinkti iš kelių galimybių. Viena alternatyvų – taip pat atidėti kontrakto su elektros tiekėju galiojimo pradžią, jei tiekėjas tokią galimybę siūlo.
Vartotojas gali ir nepriimti tokio tiekėjo pasiūlymo ir sutartu planu naudotis kaip numatyta iki šiol, tai yra nuo sausio 1 d.
Tiekėjai patys yra laisvi pasirinkti, ar tokią galimybę vartotojui siūlyti. Toks tiekėjas privalo sutartyje nurodytu būdu ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos informuoti buitinį vartotoją apie elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties vykdymo termino pradžios atidėjimą.
Jei vartotojas nėra patenkintas tuo, kad sutarties termino atidėti tiekėjas nesiūlo, jis gali sutartį nutraukti ir pasirašyti ją su kitu nepriklausomu tiekėju. Elektros energiją tokiam vartotojui nuo sausio iki liepos tiektų visuomeninis tiekėjas.
D.Kreivys pabrėžė, kad tai yra abiejų šalių teisė, bet ne pareiga.
Jis pridūrė, kad diskutuojant su nepriklausomais elektros tiekėjais, būtent ši nuostata sukėlė daugiausiai nepritarimo.
Ministras teigė suprantantis, kad ši nuostata nepriklausomiems tiekėjams galbūt yra skausminga, tačiau rėmėsi Konstitucinis teismo išaiškinimu, kad priešingu atveju būtų pažeistas visų asmenų lygybės įstatymui principas.
„Teisininkų nuomone, ši nuostata yra privaloma. Tačiau persikėlus diskusijai į Seimo komitetus, galbūt galima ieškoti kompromiso. Mes manome, kad ta nuostata turi būti įstatyme“, – sakė D.Kreivys.
VERT elektros kainas patvirtinti turi iki lapkričio pabaigos.
Pritarė siūlymui fiksuoti kainas, galimybei įsigyti dujų pigiau
Vyriausybė trečiadienį pritarė ir siūlymui išdėstyti elektros bei dujų kainų augimą per penkerius metus.
Energetikos ministerija siūlo pakeitimus, kuriais būtų fiksuojamos energetinių išteklių kainos vartotojams. Elektros kaina vartotojams augtų 21 proc., dujų virykles naudojantiems žmonėms kaina kiltų iki 20 proc., dujomis besišildantiems – ne daugiau nei 30 proc.
Susidariusį skirtumą vartotojai galėtų sumokėti dalimis per penkerius metus.
Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimais siekiama leisti reguliuojamiems šilumos gamintojams daugiau kaip 50 proc. dujų įsigyti ne per biržą. Dabar toks reikalavimas taikomas tiems gamintojams, kurie per metus suvartoja daugiau nei 50 gigavatvalandžių (GWh) dujų.
„Priėmus siūlomus pakeitimus, bus sudarytos sąlygos įsigyti dujų mažesnėmis sąnaudomis“, – siūlomus pokyčius aiškino ernegetikos ministras D.Kreivys.
Vyriausybė taip pat svarstys ir platesnę kompensacijų tvarka
Vyriausybės posėdyje taip pat trečiadienį bus svarstoma dėl platesnio kompensacijų už šildymą taikymo. Prognozuojama, kad vidutiniškai centralizuotai tiekiama šiluma galėtų brangti apie 30 proc., o sostinėje – net 60–70 proc.
Siūlymą inicijavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) jį argumentuoja tuo, kad tai leistų užtikrinti šildymo poreikius daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų.
Šį kompensacinį mechanizmą palaiko ir Energetikos ministerija. Ministras D.Kreivys kompensacijų rato plėtimą kaip alternatyvą yra minėjęs komentuodamas Socialdemokratų partijos siūlymą įvesti lengvatinį 9 proc. PVM elektrai ir dujoms.
Įstatymo projektu siūloma padidinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Projekte siūloma jį padidinti nuo 128 eurų iki 253–384 eurų.
Įgyvendinus tokią tvarką, prie kompensacijas iki šiol gavusių namų ūkių prisidėtų 15 tūkst. Skaičiuojama, kad tai valstybei kainuotų apie 16 mln. eurų – beveik 2 mln. eurų daugiau nei iki šiol.