„Manau, kad po šito priimto nutarimo prasidės tolimesni darbai ir kai kurių teisės aktų pateikimas su konkrečiomis datomis“, – žurnalistams po posėdžio sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Finansų ministras Rimantas Šadžius posėdyje sakė, kad sprendimo esmė – pripažinti valstybei svarbiais projektais du elektrinių projektus Vilniuje ir Kaune, modernizuojant kogeneracines jėgaines, siekiant, kad šilumos kaina sumažėtų maksimaliai. Anot jo, šiam darbui reikia pritraukti finansiškai pajėgų ūkio subjektą, kuriuo patvirtintas holdingas „Lietuvos energija“.
Rimantas Šadžius posėdyje sakė, kad sprendimo esmė – pripažinti valstybei svarbiais projektais du elektrinių projektus Vilniuje ir Kaune, modernizuojant kogeneracines jėgaines, siekiant, kad šilumos kaina sumažėtų maksimaliai
„Buvo įvairių diskusijų, kaip turėtų būti elgiamasi, kadangi dar nėra formaliai patvirtinta nacionalinė šilumos ūkio programa, kur dabar atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Tačiau parengiamųjų darbų dėl to stabdyti nebūtina. Siūlomas nutarimo projektas atvertų kelią parengiamiesiems darbams“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo R.Šadžius.
Anot jo, Energetikos ministerija abejojo, kad galbūt bus pažeidžiamos konkurencijos taisyklės, nėra valstybės pagalbos elementų, nėra aišku, ar nepažeidžiamas vietos savivaldos ir šilumos ūkio įstatymai.
R.Šadžius pasiūlė iki birželio 16 dienos pateikti ministrų kabinetui sutarties tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ esminius punktus: „Tas bus padaryta ir tada bus aiškūs atsakymai į visus klausimus“.
Pasak premjero, be kitų būtinų teisės aktų, jau ruošiami poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, vėliau bus teikiamos paraiškos gauti europinę paramą.
„Aišku, viskas bus daroma skelbiant viešąjį konkursą, ir tą konkursą organizuos „Lietuvos energija“. Jai yra iškeltas pagrindinis uždavinys, kad atliktų įvairiausius ekonominius paskaičiavimus, siekiant sumažinti šilumos gamybos kainą iki 30 procentų. Šita termofikacinė elektrinė tiek Vilniaus, tiek Kauno mieste, pats geriausias variantas, kad tai būtų jau 2016 metų rudenį, pradedant šilumos gamybos laikotarpiu, o tikimės, kad gal tą planą pavyks ir įgyvendinti, jeigu nebus kažkokių pašalinių trukdžių“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Vyriausybė pritarė, kad programa būtų įgyvendinta ne vėliau kaip iki 2020 metų.
Projektų įgyvendinimas leistų apie 30 proc. sumažinti šilumos kainas vartotojams, palyginti su pastarųjų metų vidutine šilumos gamybos kaina, pranešė Vyriausybė.
Pasak jos, projektai, įrengiant komunalinių atliekų ir biokuro kogeneracines elektrines, kurių gaminama šiluma sudarys apie 60 proc. miestų poreikio, didins tiesioginį valstybės ir jos valdomų bendrovių dalyvavimą šilumos gamyboje.
Vyriausybės sprendimas leis „Lietuvos energijai“ pradėti partnerių atrankos procedūras, steigiant projektų įgyvendinimo bendroves. Bus siekiama pritraukti tiek privačių, tiek savivaldybių ar jų valdomų įmonių investicijų.
Preliminariai skaičiuojama, jog Vilniuje investicijos į šilumos ūkį gali siekti 1,187 mlrd. litų, Kaune – 687 mln. litų. Vyriausybės nutarime nurodoma, jog privatiems investuotojus atitektų ne mažiau kaip 25 proc. projekto dalies.
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas anksčiau BNS teigė, kad norint sumažinti 30 proc. šilumos gamybos, preliminariais skaičiavimais, tam reikės iki 1,5 mlrd. litų investicijų – 1 mlrd. litų Vilniaus šilumos ūkiui ir 0,5 mlrd. litų – Kauno.
A.Zuokas siūlosi parduoti šilumos ūkio akcijas
Mes nenorime būti kalti dėl sprendimų, kurie mūsų specialistams yra sunkiai ekonomiškai suvokiami. Tikrai norėtume parduoti visą akcijų paketą „Lietuvos energijai“ ir tada tegu būtų šios bendrovės ir Vyriausybės atsakomybė spręsti, kaip sumažinti šilumos kainas Vilniaus, Kauno ir kitų miestų gyventojams, – aiškino A.Zuokas.
Vilniaus meras Artūras Zuokas Vyriausybės sprendimu dėl šilumos ūkio stebėjosi. Jo teigimu, savivaldybės parengtas šilumos ūkio atnaujinimo projektas yra puse milijardo litų pigesnis, nei „Lietuvos energijos“ siūlomas. „Tai pusė milijardo litų. Be to, ekonominė grąža Vilniaus miesto gyventojams yra didesnė nei siūloma alternatyva. Bet tai Vyriausybės reikalas, ji gali rinktis brangesnį projektą“, – kalbėjo meras.
Savivaldybės tokiu sprendimu, anot A.Zuoko, pašalinamos iš šilumos ūkio, todėl tuomet reikėtų svarstyti variantą, kad „Lietuvos energija“ išpirktų iš savivaldybės visas šilumos ūkio akcijas ir tokiu būdu perimtų ir gamybą, ir tiekimą. „Tada būtų aiškumas, kas už ką atsako. Mes sprendimo įtakoti negalime, o nenorime būti kalti dėl sprendimų, kurie mūsų specialistams yra sunkiai ekonomiškai suvokiami. Tikrai norėtume parduoti visą akcijų paketą „Lietuvos energijai“ ir tada tegu būtų šios bendrovės ir Vyriausybės atsakomybė spręsti, kaip sumažinti šilumos kainas Vilniaus, Kauno ir kitų miestų gyventojams“, – aiškino A.Zuokas.
Vilniaus savivaldybės siūlomas naujo biokuro katilo įrengimo Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.3 (VE-3) projektas kainuotų 720 mln. Lt.
A.Butkevičius: Vyriausybės šilumos ūkio planas geresnis nei Vilniaus valdžios
Vilniaus valdžios šilumos ūkio vizija yra brangesnė nei Vyriausybės, teigia premjeras. Pasak A.Butkevičiaus, jeigu šiluma sostinėje po pertvarkos neatpigs, Vyriausybė prisiims politinę atsakomybę, tuo tarpu nenusisekus savivaldybės planui, nėra kam prisiimti atsakomybės.
Kažkodėl prieš tris mėnesius buvo pripažinta, kad mūsų variantas yra geresnis ir mes prisiimam sau atsakomybę
„Kažkodėl prieš tris mėnesius buvo pripažinta, kad mūsų variantas yra geresnis ir mes prisiimam sau atsakomybę. Ten ((Vilniaus miesto valdžioje - BNS) aš kol kas nematau, kas prisiims atsakomybę, jeigu nebus šilumos energija pigesnė Vilniaus gyventojams. Mes prisiimam politinę atsakomybę ir yra žmonės, kurie yra įpareigoti tai įgyvendinti, ten aš kol kas kaip ekonomistas nepamačiau nei tų skaičiavimų, nei pagrindimų, bet mačiau tik galutinį rezultatą. Žinot, iki galutinio rezultato turi būti tam tikras procesas“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Jis teigė, kad antradienį Vilniaus valdžios atstovams buvo pasakyta, jog apie miesto šilumos ūkį galima diskutuoti tik Vyriausybės priimto plano rėmuose.
„Vakar buvo pristatytas jų (Vilniaus savivaldybės - BNS) variantas. Turėjome tokią stiprią diskusiją ir vis dėl to buvo priminta, kad kažkada su Vilniaus miesto meru buvo pasirašytas ketinimų protokolas. (...) Bet dabar, kai buvo daroma jų prezentacija, ji prasilenkė su jų ankstesniais pasirašytais ketinimų protokolais ir buvo aiškiai pasakyta, kad galima diskutuoti ekspertų lygyje, įvertinus šiandien priimtą Vyriausybės nutarimą, tos bazės rėmuose. Bet jokių kitų mes siūlymų nepriimam“, - aiškino premjeras.
Anot jo, Vyriausybės siūlomas modelis Vilniuje užtikrins 60 proc. šilumos gamybos, o likusi šiluma bus perkama iš kitų gamintojų.
„Reikia suprasti, kad tas nutarimas apims tik 60 proc. šilumos energijos gamybos Vilniaus mieste. Tai reiškia, kad 40 proc. šilumos gamins kiti gamintojai ir tiekėjai“, - sakė A.Butkevičius.
