„Pirma, šis taikus ginčų sprendimas leidžia išvengti brangaus ir ilgo bylinėjimosi proceso Lietuvos ir tarptautiniuose teismuose. Antra, jis užkerta kelius galimiems dešimčių milijonų eurų nuostoliams valstybei, kuriuos tektų mokėti pralaimėjus teismuose. Trečia, šis taikus susitarimas yra aiškus ženklas investuotojams, kad Lietuva yra patikima partnerė ir investicinė aplinka mūsų šalyje yra gerinama“, – pranešime spaudai sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Taikos sutartimi užbaigiamos aštuonios administracinės ir civilinės bylos nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. „Danpower“ įsipareigoja atsiimti ieškinius dėl nuostolių, kurių bendra suma siekia 32 mln. eurų, taip pat Vokietijos kompanija atsisako 35 mln. eurų vertės pretenzijos tarptautiniame investiciniame arbitraže bei įsipareigoja nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.
„Danpower“ taip pat atsisako Kainų komisijos nutarimu suteikto fiksuoto tarifo Vilniaus kogeneracinei jėgainei. Valstybė įsipareigoja užtikrinti, kad būtų atstatytas panaikintas leidimas elektros energijos gamybos plėtrai Kaune su fiksuotu tarifu 12 metų laikotarpiui, kuris buvo nustatytas pagal 2013 metais galiojusius teisės aktus.
Pasirašius šią generalinę taikos sutartį, konkrečių taikos sutarčių nuostatas dar įvertins ir tvirtins teismas.
Sutartimi taip pat patvirtinamas vokiečių kompanijos ketinimas investuoti į 100 elektromobilių pakrovimo stotelių Lietuvoje.
Ketvirtadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nagrinėjantis ginčą dėl įmonės „Danpower Baltic Taika elektrinė” leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus Kaune, skelbs galutinį sprendimą. Abi pusės kovo pradžioje jau kreipėsi į LVAT, prašydamos atidėti bylos svarstymą.
Ž.Vaičiūnas: taikos sutartis – tai laimėjimas valstybei
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad valstybė iš sutarties laimės tiek finansiškai, tiek įvaizdžio prasme. Vis dėlto jis pripažino, kad skatinamojo tarifo atkūrimas „Danpower“ Kauno projekte šalies vartotojams gali kainuoti, BNS skaičiavimais, apie 18 mln. eurų.
Valstybė išvengė tolesnio bylinėjimosi, bet nusileis dėl Kauno
„Yra keturi ar penki laimėjimai mums kaip valstybei ir vienas, aišku, kompromisinis dalykas „Danpower“ atžvilgiu. (...) Svarbi žinia yra ir finansinė išraiška: „Danpower“ taip pat atsiima ir finansinių pretenzijų, tai yra, jau šiuo metu buvome gavę du ieškinius dėl Vilniaus ir dėl Kauno projektų – abu po 16 mln. eurų. Tai iš viso šiuo požiūriu, kaip ir sutaupome, potencialiai perspektyvoje žiūrint (...), apie 30 mln. eurų. Na, ir be abejo, arbitražinės pretenzijos atsiėmimas reiškia, kad atsiimama pretenzija dėl 35 mln. eurų“, – žurnalistams Vyriausybėje energetikos ministras.
Jo teigimu, visas bylinėjimo procesas valstybei būtų kainavęs papildomai maždaug 5 mln. eurų.
Vis dėlto nuolaidų taikos sutartyje pasirengusi daryti ir valstybė, atkurdama skatinamąjį tarifą „Danpower“ jėgainei Kaune. Per 12 metų iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto tam gali tekti skirti apie 18 mln. eurų.
„Iš valstybės tas atstatymas leidimo Kauno projekte, reiškia, kad mes atstatome savo, kaip tokios valstybės, kuri gerbia investuotojus, laikosi savo žodžio, statusą. Nes šie leidimai buvo išduoti dar 2013 metais, 2015 metais sustabdyti, o vėliau panaikinti (...) (Skatinamojo – BNS) tarifo šiai dienai tikslaus objektyviai negaliu pasakyti (...) Maždaug skaičiuojame, kad metams tai galėtų būti iki 1,5 mln. eurų iš VIAP biudžeto, 12-ai metų tokia suma. (...) Dar kartą akcentuoju, kad tiek Vyriausybės, tiek ministerijos sprendimai nieko šiuo atveju naujo nesukūrė, tiesiog atstatė tuos leidimus“, – argumentavo Ž. Vaičiūnas.
Politikų spaudimo nebuvo
Ministras teigė nejautęs politinio spaudimo dėl taikos sutarties su „Danpower“.
„Ne, tikrai spaudimo prasme to neapibūdinčiau, aš manau, kad vien tas faktas, kad šis atvejis, šita byla yra pakankamai gerai žinoma Vokietijos politikams, yra savaime pakankamai stiprus faktas ir stiprus ženklas apie šios bylos eigą. Bet apie jokį spaudimą nekalbu“, – tvirtino Ž. Vaičiūnas.
Ministras pabrėžė, kad paskata derėtis su „Danpower“ buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) šių metų sausį priimta ministerijai nepalanki galutinė nutartis dėl „Danpower“ projekto Vilniuje. Pasak Ž. Vaičiūno, turint omenyje, kad LVAT rengėsi pasisakyti dėl Kauno projekto „praktiškai analogiškoje“ byloje, ministerija suskubo ieškoti kompromiso.
„Teko nemažai argumentų išdėstyti, kad įtikintume kitą pusę susėsti prie derybų stalo. Turint omenyje tą eigą po Vilniaus bylos svarstymo. (...) Natūralu, kad susėsti prie derybų stalo interesas buvo didesnis mūsų pusėje. Derybos tikrai buvo intensyvios ir manau, kad rezultatas, kurį turime, jis tikrai yra optimalus iš tos situacijos, kurioje mes buvome“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.
Ministro teigimu, derybos vyko įvairiu formatu, jam pačiam taip pat yra tekę „tiesiogiai bendrauti tais klausimais“ su Vokietijos bendrovės atstovais.
Taikos sutartis – antradienį
Taikos sutartį numatoma pasirašyti antradienį, o teismas ją turėtų patvirtinti ketvirtadienį. Į sutarties pasirašymą atvyks Vokietijos „Danpower“ atstovai.
„Planuojame šią generalinę sutartį pasirašyti antradienį, atitinkamai ir visas kitas konkrečias sutartis (...). To reikalauja ir laikas, nes ketvirtadienį yra numatytas ir teismo posėdis, tai iki tos datos atitinkamus taikos susitarimus turime pateikti teismui“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Pasak ministro, taikos sutarčiai ir dar šešiems konkretiems taikos susitarimams turi pritarti teismas, tuomet bus sprendžiama dėl konkrečių žingsnių, kuriuos turėtų atlikti „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), Valstybinė energetikos inspekcija.
Ketvirtadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nagrinėjantis ginčą dėl įmonės „Danpower Baltic Taika elektrinė” leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus Kaune, skelbs galutinį sprendimą. Abi pusės kovo pradžioje jau kreipėsi į LVAT, prašydamos atidėti bylos svarstymą.
LVAT nagrinėja „Danpower“ skundą dėl sprendimų, neleidusių jai Kaune pardavinėti elektros skatinamuoju 12 metų tarifu. Tačiau šalys siekė susitarti ne tik dėl Kauno, bet ir dėl „Danpower“ veiklos Vilniuje.
„Danpower Baltic“ Vilniuje, Kaune ir Joniškyje valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę Kaune.
Vokietijos „Danpower“ 100 proc. akcijų valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonė „Stadtwerke Hannover“. Lietuvoje veikiančią bendrą įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo „Danpower“ kartu su „Kesko Senukai“ grupės prezidento Artūro Rakausko, tinklo įkūrėjo Augustino Rakausko bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“.
