Ministrų kabinetas posėdyje vertino siūlymą vystyti 700 MW vėjo elektrinių parką vienu etapu iki 2030 metų.
„Sprendimas reikalingas sudaryti teisines sąlygas vykdyti planavimo procedūras (....) Siūloma nustatyti, kad tikslinga, – pabrėžčiau, tikslinga, – būtų organizuoti konkursus jūriniam vėjui iki 700 megavatų galios elektrinėms iki 2030 metų, taip pat apibrėžiamos vietos, kuriose tai būtų ekonomiškai ir socioekonomiškai naudingiausia daryti (...) Jis (nutarimas – BNS) būtinas, kad būtų galima vystyti jūrinio vėjo plėtrą Lietuvoje“, – posėdyje kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Energetikos ministerijai pavesta parengti įstatymų projektus, reglamentuojančius paramos elektrinėms ir jų prijungimo prie elektros tinklų schemas ir šios paramos schemos suderinimą su Europos Komisija. Taip pat pasiūlyta „Litgrid“ pradėti parengiamuosius darbus numatomų elektrinių prijungimui prie tinklų.
„Kadangi šiuo sprendimu yra numatomos konkrečios vietos, dabar bus galima pradėti planavimo procedūras, poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir kadangi šios procedūros trunka apie porą metų, tai formalia prasme, tos nuostatos, kurios susijusios su šiomis vietomis, įsigaliotų nuo 2023 metų vasario 1 dienos“, – aiškino ministras Ž. Vaičiūnas.
Iš Palangos vėjo jėgainių nesimatys
Vyriausybė, be to, pirmadienį iš esmės pritarė ir vėjo elektrinių plėtros Lietuvos jūrinėje teritorijoje koncepcijai. Joje nurodoma, kad elektrinių statyba vyktų 2023-2028 metais, o elektros gamyba prasidėtų 2028 metais.
„Tai 131 kvadratinis kilometras, kuriame galima vystyti vėjo energetiką. Šioje teritorijoje gali būti vystomas vėjo elektrinių parkas, kuris pagamintų beveik ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poreikio, toks projektas pritrauktų daugiau nei 1 mlrd. eurų investicijų. (...) Tai yra 30 km nuo kranto, iš Palangos vėjo elektrinių nesimatytų. Arčiausias uostas šio parko aptarnavimui yra Klaipėdos uostas – 40 km nuo teritorijos“, – pasitarime sakė energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis.
Pasak jo, Energetikos ministerija pateiks įstatymų pakeitimus iki liepos 1 dienos ir tikimasi, kad jie Seime bus priimti spalį.
„Pirmoji kilovatvalandė būtent vėjo elektrinių parke (jūroje – BNS) gali būti pagaminta jau 2028 metais. (...) Svarbus klausimas – įtaka vartotojams. (...) Matome, kad poveikis tarifui pakankamai neženklus, palyginti su naudomis, kokias sukuria projektas. Poveikis tarifui yra iki 1,5 proc. elektros kainos galutinės padidėjimo“, – sakė viceministras.
Jūros vėjo parkas užtikrintų 2,5-3 TWh gamybą per metus (Lietuvos dabartinis metinis poreikis yra apie 11 TWh).
