Energetikos ministerijos parengtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos numato, kad pati valstybė ištirtų Baltijos jūros vietas, kuriose būtų galima statyti jėgaines, ir tik po to skelbtų jų vystymo konkursą.
Dabartinė tvarka numato, kad bendrovės, gavusios leidimą vystyti jėgaines jūroje, turi išskirtinę teisę per ketverius metus atlikti vietos tinkamumo tyrimus ir gauti statybos leidimą.
Vėjininkai kritikuoja naują tvarką – esą nebus apsaugoti įmonių teisėti lūkesčiai, nes bendrovės, kurios jau atliko poveikio aplinkai vertinimą ir kitas procedūras, negalės inicijuoti konkursų leidimams gauti. Vėjininkai taip pat siūlo, kad būtų palikta galimybė investuotojams žvalgyti Baltijos jūrą, tačiau ministerija tikina, kad tai sukeltų chaosą, nes toje pat vietoje elektrines plėtoti galėtų nuspręsti tiek Vyriausybė, tiek bendrovės, gavusios išimtinę teisę statyti jėgaines.
Dabar Lietuvoje nustatyta 500 MW kvota vėjo jėgainėms, ji yra visiškai išnaudota. Vėjo parkai kol kas veikia tik sausumoje, tuo metu jėgainėms jūroje nėra išduota nė vieno leidimo, nepaskelbtas nė vienas vystymo konkursas.
Pernai parengtose nacionalinės energetikos strategijos gairėse nurodoma, kad iki 2020 metų reikia atlikti tyrimus Baltijos jūroje ir, priėmus sprendimus dėl vėjo energetikos plėtros, nuo 2020 metų pradėti jos plėtrą jūroje. Tačiau ministerija tuomet pabrėžė, kad vėjo jėgainių statyba jūroje neturėtų didinti elektros kainų vartotojams.
Anksčiau skelbta, kad „Achemos grupės“ valdoma bendrovė „Renerga“ norėtų jūroje statyti 300 megavatų, o Estijos „Nelja Energia“ valdoma bendrovė „4energia“ – 1,5 tūkst. megavatų galios parkus.
