Siūloma patikslinti jų įgyvendinimo terminus, nes kai kurie projektai dėl pandemijos kiek vėluoja, pavyzdžiui, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, šiaurės rytų Lietuvos perdavimo tinklo atnaujinimas bei sinchroninių kompensatorių įrengimas.
Be to, Vyriausybė turėtų patvirtinti keturias priemones, skirtas stiprinti sistemos patikimą veikimą ir atsparumą nuo trečiųjų šalių galimo poveikio, kol 2025 metų pabaigoje bus įgyvendinta sinchronizacija.
Tarp jų yra tinklų prijungimas prie Lenkijos tinklų darbui sinchroniniu režimu, jei sistema staiga atsijungtų nuo rusiškos IPS/UPS sistemos, izoliuotas Lietuvos ir visų Baltijos šalių sistemų darbas bei nuolatinis veikimas sinchroniniu režimu su Europa.
Be to, siūloma pavesti Energetikos ministerijai skelbti naujų elektros gamybos ar kaupimo pajėgumų aukcioną bei įgyvendinti 200 MW energijos kaupiklių (baterijų) projektą.
Pagal atnaujintą planą jau 2021 metų antrąjį ketvirtį „LitPol Link“ jungtis turi būti išplėsta bei ištestuota, suderintos procedūros su Lenkijos operatore dėl avarinio prisijungimo prie šios šalies sistemos, o trečiąjį ketvirtį – atliktas abiejų šalių sistemų sinchroninio veikimo bandymas.
Pirmąjį kitų metų ketvirtį turi būti baigta rekonstruoti 330 kV linija Lietuvos elektrinė–Vilnius, antrąjį ketvirtį – atkurtas Lietuvos elektrinės 8 bloko darbas, ketvirtąjį – jos 7 bloko bei Vilniaus TE-3 pirmojo bloko veikla. Be to, 2022 metų pabaigoje turi būti atliktas izoliuoto Lietuvos sistemos darbo bandymas.
2021 metų trečiąjį ketvirtį turi būti pasiektas politinis susitarimas su Estija, Latvija ir Lenkija dėl izoliuoto Baltijos šalių sistemos darbo bandymo paankstinimo – jį norima atlikti 2023 metų trečiąjį ketvirtį, o ne 2024 metų pabaigoje, kaip buvo numatyta iki šiol. Iki kitų metų rudens numatoma susitarti su Šiaurės šalimis dėl avarinės pagalbos ir dažnio valdymo.
Sinchroniniai kompensatoriai Alytaus ir Telšių transformatorių pastotėse turi būti įrengti 2023 metų antrąjį ketvirtį, o Neries pastotėje – 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį.
Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtrą numatoma baigti iki 2025 metų pabaigos, tuo pat metu – gauti „Harmony Link“ jungties Baltijos jūroje statybos baigimo dokumentą.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas spalio pradžioje sakė, kad Lietuva jau po pusės metų bus pasirengusi veikti sinchroniškai su Lenkija, jeigu būtų ekstremali situacija. Pasak jo, svarbu garantuoti pasirengimą desinchronizavimui nuo rusiškos IPS/UPS sistemos.
Pasak jo, pagal Vyriausybei teikiamą planą numatomos priemonės, kad avariniais atvejais Lietuvos sistema galėtų efektyviai veikti izoliuotai, o tam planuojama įrengti 200 megavatų baterijų ir rekonstruoti Lietuvos elektrinės 7-tą ir 8-tą blokus.
Be kita ko, planuojama siūlyti Latvijai ir Estijai Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą surengti 2023 metų pabaigoje, o ne 2024 metų pabaigoje.
Premjeras Saulius Skvernelis bei buvęs „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas spalio pradžioje paragino Vyriausybės narius bei jiems pavaldžias institucijas kuo greičiau derinti infrastruktūrai reikalingus sprendimus.
S.Skvernelis priekaištavo kai kurioms institucijoms, kad jos vilkina sprendimus arba iš viso nieko nedaro, o D.Virbickas sakė, jog turint omenyje įtemptą sinchronizavimo grafiką ir planus jį užbaigti iki 2025 metų, „Litgrid“ tikisi, kad sprendimai dėl teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) bus priimami per 20 dienų.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
