Kaip pranešė Energetikos ministerija, posėdyje taip pat planuojama aptarti Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasitraukimą iš BRELL sutarties (veikimą rusiškoje elektros sistemoje reglamentuojanti Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos operatorių sutartis – BNS). Tai padaryti Baltijos šalys ketina šių metų rugpjūtį – likus pusmečiui iki sinchronizavimo.
Be to, komisijoje bus aptartas ir Lenkiją bei Lietuvą sujungsiančios „Harmony Link“ jungties sausumoje projektas.
Didžiausią ir vieną svarbiausių laikomą Baltijos šalių energetinės integracijos su Europa projektą – „Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.
Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“. Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.
Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.
Pernai rugpjūtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.
Anksčiau sinchronizuotis su Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos.
