Kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, Xi Jinpingas pažadėjo labiau stengtis padėti pasauliui kovoti su klimato krize.
„Kinija didins paramą kitoms besivystančioms šalims žaliosios ir mažą [taršą] anglies [junginiais nulemiančios] energijos plėtojimo srityje, ir nekurs naujų anglimis kūrenamų energijos projektų užsienyje“, – iš anksto įrašytoje kalboje sakė Xi Jinpingas.
„Turėtume skatinti naujas augimo varomąsias jėgas eroje po COVID-19 ir drauge pasiekti plėtros šuolį, likdami įsipareigoję darnai tarp žmogaus ir gamtos“, – sakė Xi Jinpingas.
Kinija pagal savo „Vienos juostos, vieno kelio“ inciatyvą sparčiai plėtojo infrastruktūrą visame pasaulyje ir iki šiol neatsisakydavo anglių projektų.
Anksčiau šiais metais viena nevyriausybinių organizacijų koalicija laiške rašė, kad valstybinis Kinijos bankas yra didžiausias pavienis anglių projektų finansuotojas, nuo 2015 metų, kai buvo pasirašytas Paryžiaus klimato susitarimas, tam skyręs 35 mlrd. dolerių (29,8 mlrd. eurų).
Tačiau Kinija neatsisako investicijų į anglių projektus savo teritorijoje, išsaugodama pramonės šaką, taip pat keliančią opių politinių klausimų Jungtinėse Valstijose.
Kinija pernai pradėjo eksploatuoti kelias naujas anglimis kūrenamas elektrines, kurių bendra galia – 38,4 gigavatų. Šie pajėgumai yra daugiau kaip triskart didesnius nei nauji pajėgumai kitur pasaulyje.
Šį mėnesį lankydamasis Kinijoje JAV klimato pasiuntinys Johnas Kerry sakė, jog Amerika aiškiai išdėstė savo poziciją, kad naujos anglimis kūrenamos elektrinės yra „reikšmingas iššūkis pasaulio pastangoms spręsti klimato krizę“.
Kinija yra pažadėjusi, kad anglių vartojimo piką pasieks iki 2030-ųjų, o iki 2060-ųjų taps neutrali klimato atžvilgiu.
Kinijos pažadai paskelbti prieš lapkritį Glazge įvyksiančią JT klimato konferenciją, rengiamą siekiant padidinti Paryžiaus susitarimo ambicijas.