„Mes privalome siekti, daryti, kad atominės elektrinės projektas būtų Europos Sąjungos strateginiu projektu. Jau 2013 metais, kai buvo išleistas EK komunikatas dėl energetikos perspektyvos, buvo kalbama, kad iki 2030 metų energija brangs. Atominė energetika bus visada svarbiausia sudėtinė dalis. Pajėgumų kol kas niekas pakeisti negali. Vienam reaktoriui pakeisti reikia saulės energijos 150 kvadratinių kilometrų teritorijos“, – kalbėjo Z.Balčytis.
Jis pabrėžė, kad visada pasisakė už atominę energetiką, o Lietuva, pasistačiusi jėgainę, tik išloštų, nes galėtų daryti įtaką energijos kainoms Europoje.
„Tai yra 60 metų į priekį didžiuliais kiekiais gamyba, tam tikra dalis yra eksportuojama. Statyti reikia du reaktorius. Tai įrodžiau ne aš, o ekspertai. Turėtume didžiulę galimybę apsirūpinti ne tik patys, bet veikti ir visos Europos Sąjungos energetikos kainas. Reikia gaminti“, – sakė Z.Balčytis. Pasak europarlamentaro, dalį VAE statybų turėtų finansuoti Europos Sąjunga.
Jis taip pat kalbėjo, kad Lietuvai yra svarbesnė dujų jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL), kurios finansavimo sutartis bus pasirašyta ketvirtadienį Briuselyje, nei „Nordbalt“.
„Iš dešimties reaktorių švedai nori uždaryti tris. Ateityje, kaip ir Vokietija, šalis gali atsisakyti atominės energetikos. Tada išeina, kad nutiesime jungtį tam, kad Švedija trūkstamą energijos kiekį, o jiems trūksta ir dabar, importuos iš Rusijos arba Baltarusijos naujos atominės elektrinės. Mes šiandien turime labai aiškią alternatyvą 40 km nuo mūsų (Baltarusijos statomą Astravo AE, – red. past.). Logika sako, kad geriau būtų buvę patiems imtis šito sudėtingo, bet išsprendžiamo uždavinio“, – kalbėjo Z.Balčytis.
