Anot ministro, lanksčios elektros gamybos poreikio bendroje sistemoje vertinimą trijų šalių elektros perdavimo įmonės atliks iki vasaros, tuomet bus kalbama apie konkrečias technologijas ir sprendimus.
„Mes dažniausiai turbūt darome ir taktinę klaidą, kad iš karto pradedame kalbėti apie technologijas. Tada ne visiems tos technologijos tinka, vieni už, kiti prieš, dažniausiai dėl to regioniniai projektai ir stringa“, – LRT radijui antradienį sakė Ž.Vaičiūnas.
„Dėl ko ir sutarėme (su Latvijos ir Estijos ministrais – BNS), kad pirmiausia įsivertiname nacionalinių sistemų adekvatumą, tada bendrai perdavimo sistemos operatoriai dirba kartu ir įvertina, kiek mums reikia lanksčios generacijos sistemoje. Tada žiūrime, kiek, kokį megavatų kiekį kiekvienai valstybei reikėtų pasistatyti galbūt atskirai. Tai galėtų būti bendras projektas, viena technologija ir tada jau diskutuojame, kuri technologija galėtų užtikrinti tą lanksčią generaciją“, – kalbėjo ministras.
„Mes neturėtume dabar statyti vežimo prieš arklį ir dar nenusprendus dėl tų pajėgumų poreikio iškart apsispręsti dėl technologijos“, – pridūrė Ž.Vaičiūnas.
Anot jo, dujinė elektrinė „taip pat yra variantas, (bet – BNS) galimos ir kitos alternatyvos“.
Ministras pakartojo, kad bendros elektrinės projektą techniškai būtų galima įgyvendinti 2030 metais.
Praėjusį penktadienį su Latvijos ir Estijos ministrais Rygoje susitikęs Ž.Vaičiūnas teigė sutaręs keistis informacija dėl bendro projekto įgyvendinimo.
Tuo metu Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis teigė, jog ministrai sutarė bendros elektrinės galimybę aptarti ateityje, pristatę nacionalines energetikos strategijas.
Estijos klimato ministrė Yoko Alender pabrėžė, jog Baltijos šalys turi skirtingų energijos gamybos pajėgumų, pavyzdžiui, hidroelektrines, biodujų jėgaines, skalūnų dujas, o po 2030-ųjų galėtų atsirasti bendra rinka, kurioje vartotojai galėtų įsigyti pigiausią energiją.
Naujos Vyriausybės programoje numatyta pradėti diskusiją su kitomis Baltijos šalimis dėl galimo bendro pajėgumų aukciono investuotojams į modernias ir manevringas elektrines, kurios gamintų elektrą, kai ilgesnį laiką nėra nei vėjo, nei saulės.
Trims Baltijos šalims anksčiau nepavyko susitarti dėl bendro suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos, kliūčių kilo ir planuojant elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarais, vystant europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“.