Ž.Vaičiūnas: bendros Baltijos šalių elektrinės technologija paaiškėtų dėl jos sutarus

Lietuvai siūlant Latvijai ir Estijai statyti bendrą elektrinę, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad jos technologija paaiškėtų vėliau, sutarus, kad tokio projekto reikia.
Žygimantas Vaičiūnas
Žygimantas Vaičiūnas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Anot ministro, lanksčios elektros gamybos poreikio bendroje sistemoje vertinimą trijų šalių elektros perdavimo įmonės atliks iki vasaros, tuomet bus kalbama apie konkrečias technologijas ir sprendimus.

„Mes dažniausiai turbūt darome ir taktinę klaidą, kad iš karto pradedame kalbėti apie technologijas. Tada ne visiems tos technologijos tinka, vieni už, kiti prieš, dažniausiai dėl to regioniniai projektai ir stringa“, – LRT radijui antradienį sakė Ž.Vaičiūnas.

„Dėl ko ir sutarėme (su Latvijos ir Estijos ministrais – BNS), kad pirmiausia įsivertiname nacionalinių sistemų adekvatumą, tada bendrai perdavimo sistemos operatoriai dirba kartu ir įvertina, kiek mums reikia lanksčios generacijos sistemoje. Tada žiūrime, kiek, kokį megavatų kiekį kiekvienai valstybei reikėtų pasistatyti galbūt atskirai. Tai galėtų būti bendras projektas, viena technologija ir tada jau diskutuojame, kuri technologija galėtų užtikrinti tą lanksčią generaciją“, – kalbėjo ministras.

„Mes neturėtume dabar statyti vežimo prieš arklį ir dar nenusprendus dėl tų pajėgumų poreikio iškart apsispręsti dėl technologijos“, – pridūrė Ž.Vaičiūnas.

Anot jo, dujinė elektrinė „taip pat yra variantas, (bet – BNS) galimos ir kitos alternatyvos“.

Ministras pakartojo, kad bendros elektrinės projektą techniškai būtų galima įgyvendinti 2030 metais.

Praėjusį penktadienį su Latvijos ir Estijos ministrais Rygoje susitikęs Ž.Vaičiūnas teigė sutaręs keistis informacija dėl bendro projekto įgyvendinimo.

Tuo metu Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis teigė, jog ministrai sutarė bendros elektrinės galimybę aptarti ateityje, pristatę nacionalines energetikos strategijas.

Estijos klimato ministrė Yoko Alender pabrėžė, jog Baltijos šalys turi skirtingų energijos gamybos pajėgumų, pavyzdžiui, hidroelektrines, biodujų jėgaines, skalūnų dujas, o po 2030-ųjų galėtų atsirasti bendra rinka, kurioje vartotojai galėtų įsigyti pigiausią energiją.

Naujos Vyriausybės programoje numatyta pradėti diskusiją su kitomis Baltijos šalimis dėl galimo bendro pajėgumų aukciono investuotojams į modernias ir manevringas elektrines, kurios gamintų elektrą, kai ilgesnį laiką nėra nei vėjo, nei saulės.

Trims Baltijos šalims anksčiau nepavyko susitarti dėl bendro suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos, kliūčių kilo ir planuojant elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarais, vystant europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pavasaris – laikas kurti grožį savo kieme: specialistų patarimai, nuo ko pradėti ir kaip tvarkyti aplinką
Reklama
Žemės ūkyje vis labiau įsitvirtina biostimuliatoriai: kaip jie veikia?
Reklama
Ne tik šviežios ir kokybiškos, bet ir tvaresnės: kaip „Lidl“ užtikrina, kad pirmosios pavasario derliaus vaisiai ir daržovės būtų draugiškos aplinkai?