Vis dėlto, pasak Žygimanto Vaičiūno, Rygos sprendimai nebuvo netikėti, turint omenyje Lietuvos sprendimus neįsileisti elektros iš Astravo. Ministro teigimu, Lietuvai nutraukus prekybą su Baltarusija pradėjus veikti Astravo AE, Latvija pradės prekybą ant sienos su Rusija.
„Latvijos žingsnis yra galbūt tam tikras moralinis Lietuvos pralaimėjimas, bet technine, praktine prasme niekas nuo to iš esmės nepasikeičia, nes Lietuvos ir Latvijos prekybos zonos yra viena kainų zona, kitaip tariant, ta elektros kaina, kuri yra Latvijoje, taip pat yra analogiška kaina ir Lietuvoje“, – BNS pirmadienį sakė Ž.Vaičiūnas.
„Nieko sensacingo šiame sprendime nėra: turime ir Latvijos ministro komentarą, kad iš esmės tai yra skirta deficitui (elektros Latvijoje deficitui – BNS) sumažinti“, –pridūrė ministras.
Vis dėlto, anot jo, dar nėra aišku, kaip bus užtikrinta, kad AE elektra nepatektų į regioną – dėl latvių sprendimo vyks techninės diskusijos.
„Latvija tiek premjero, tiek ministro lygmeniu aiškiai akcentavo, kad tai nėra susiję su prekyba Astravo AE energija, tai turbūt atviras klausimas, kokiu būdu bus užtikrinta, kad Astravo AE elektra nepatektų į Rusiją ir kad ja nebūtų prekiaujama. Tai čia yra tolesnių mechanizmų vertinimas, šiandien nesiimčiau vertinti, tai turbūt daugiau klausimai pačiai Latvijai“, – sakė ministras.
Jis nesiėmė svarstyti, kokius instrumentus ir metodiką pasitelks Latvija atskirti Astravo elektrą nuo Rusijos elektros, bet esą Lietuvos priimtas įstatymas dėl Astravo AE importo blokavimo jau keičia padėtį regione.
„Netgi po Latvijos šio principinio politinio sprendimo seks tolimesni žingsniai ir akivaizdu bus tai, kad prekybos sąlygos – ar tai būtų Rusijai, ar netiesiogiai Baltarusijai – Baltijos šalyse bus žymiai sudėtingesnės, negu buvo iki šiol", – įsitikinęs ministras.
Ministras taip pat teigė, kad nors Latvijos sprendimas turinio prasme nėra naujas, vis dėlto dabar galima matyti pasikeitusią orientaciją.
„Šis sprendimas skiriasi nuo ankstesnių sprendimų, kurie buvo prieš metus laiko priimti Latvijoje: nekalbama apie Astravo AE energijos importą, kalbama apie trečiąsias šalis, konkrečiai būtent Rusiją. Iš esmės, šis sprendimas gal net palankesnis Lietuvai, nei buvo prieš tai“, – svarstė ministras.
Nieko sensacingo šiame sprendime nėra: turime ir Latvijos ministro komentarą, kad iš esmės tai yra skirta deficitui (elektros Latvijoje deficitui – BNS) sumažinti, –pridūrė ministras.
Ž.Vaičiūnas vis dėlto neatmetė galimybės, kad iki Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa 2025 metais bus pereinamasis laikotarpis, kai Astravo elektra pateks į Baltijos regioną, veikiantį posovietinėje elektros sistemoje.
„Neišvengiamai iki sinchronizacijos, fizine prasme elektros srautas iš Astravo atominės elektrinės yra techniškai galimas, dėl to, kad mūsų visa sistema veikia IPS/UPS arba BRELL žiede, ir dėl to neišvengiamai fizine prasme mes tą (sistemos – BNS) elektrą turime. Komercine prasme mūsų įstatymas aiškiai nurodo, kad tokia elektra neturėtų būti prekiaujama ir turi būti panaikintas „Nord Pool Spot“ biržos taškas tarp Lietuvos ir Baltarusijos“, – sakė ministras.
Ž.Vaičiūnas teigė aptaręs situaciją su Latvijos ekonomikos ministru Ralfu Nemiro.
Jis tikisi, kad po 2025 metų visos Baltijos šalys laikysis susitarimų dėl prekybos su trečiosiomis šalimis.
Birželį jis buvo užsiminęs, kad nors Lietuva jau yra priėmusį įstatymą neįsileisti Astravo AE elektros, Latvijai ir Estijai gali būti sunkiau atsispirti galimam Rusijos ir Baltarusijos spaudimui.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Baltarusijos Astravo atominė elektrinė 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas priekaištus atmeta.
Jėgainės pirmąjį bloką planuojama paleisti šių metų pabaigoje, antrąjį – 2020 metais.