„Lietuva yra atvira bendradarbiavimui ir padedant Baltarusijai diversifikuoti energetinius išteklius, ar tai būtų naftos, ar gamtinių dujų klausimas. Kadangi ši tema taip pat buvo pokalbio objektas, esame toliau pasirengę pereiti į pokalbius, jeigu matysime tokį Baltarusijos interesą tai daryti“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
Viena iš galimybių – dujotiekis į Lenkiją
Komentuodamas galimybes eksportuoti dujas Baltarusijai, Ž.Vaičiūnas teigė, kad tai būtų įmanoma 2022 metų pradžioje, nutiesus dujų jungtį iš Lietuvos į Lenkiją (GIPL), tačiau tam reikėtų atlikti kai kuriuos infrastruktūros pakeitimus.
„Infrastruktūra, kuri statoma, ji statoma šiek tiek kitais – mūsų dujų rinkos sujungimo su Lenkija, su Europa – tikslais. Bet esant poreikiui ir abipusiam interesui, ji taip pat galėtų būti panaudojama ir dujų tiekimui į Baltarusiją“, – BNS sakė energetikos ministras.
„Su tam tikromis techninėmis papildomomis jungtimis nuo GIPL iki Druskininkų ir kitais techniniais patobulinimais galėtų būti sėkmingai naudojama (GIPL jungtis – BNS) dujų transportavimui“, – aiškino ministras.
Ž.Vaičiūnas dar vasarį sakė, kad daugiau galimybių dujų importui į Baltarusiją atsivers tada, kai pradės veikti GIPL. Be to, Baltarusija jau dabar galėtų pirkti dujas per Klaipėdos terminalą, o tada pasinaudoti mainų schema – komercinio apsikeitimo sandoriu (angl. swap).
Dujų apsikeitimo sandoris reiškia, jog du tiekėjai, turintys dujų skirtingose vietose ir skirtingu laiku, jomis susikeičia ir jiems nereikia transportuoti dujų.
„Taip, egzistuoja galimybė tokiems energijos mainams, kai, pavyzdžiui, Klaipėdos SGD terminale Baltarusijos pirktos dujos lieka Lietuvos dujų perdavimo sistemoje, o atitinkamas Lietuvos iš Rusijos pirktas dujų kiekis būtų suvartotas Baltarusijoje ir nepatiektas į Lietuvą“, – BNS komentavo ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.
Pasak „Amber Grid“, dujų apsikeitimo sandoris reiškia, jog du tiekėjai, turintys dujų skirtingose vietose ir skirtingu laiku, jomis susikeičia ir jiems nereikia transportuoti dujų. Baltarusijos atveju tokį sandorį galėtų sudaryti dujas importuojantys tiekėjai.
SGD terminalą valdanti „Klaipėdos nafta“ teigia esanti pasirengusi priimti papildomus SGD krovinius.
„Terminalas yra pajėgus priimti papildomus krovinius ir šiemet – laisvų langų dar yra. Kol kas apie Baltarusijai skirtus krovinius informacijos neturime“, – BNS komentavo „Klaipėdos naftos“ Klaipėdos SGD tarnybos direktorius Arūnas Molis.
Vasarį skelbta, kad Jungtinės Valstijos tikisi ateityje tiekti dujas Baltarusijai, pasinaudodamos terminalu Klaipėdoje. Tai BNS sakė naujasis JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas.
Analitikai anksčiau teigė BNS, kad Baltarusijai užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą šiuo metu būtų labai sudėtinga, nes dujas tiekianti Rusijos valstybės valdoma įmonė „Gazprom“ kartu valdo ir šalies vamzdynus.
Naujas naftos krovinys Baltarusijai – gegužę
Baltarusija, atnaujinusi naftos importą iš Rusijos vamzdynais, balandį tęs alternatyvų jos perdirbimo gamyklų aprūpinimą žaliava, balandžio pradžioje paskelbė valstybės koncernas „Belneftechim“, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Naujo naftos krovinio Baltarusijai per Klaipėdą laukiama tik gegužę.
„Artimiausias yra planuojamas gegužės pirmoje pusėje (...) Kaip ir iki šiol esame pasiruošę užtikrinti sklandų naftos pervežimą pagal kliento poreikius“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Martynas Burba.
„Klaipėdos naftos“ laikinasis naftos verslo direktorius Giedrius Sabaliauskas teigia, kad terminalas per mėnesį gali priimti keturis tanklaivius su žaliavine nafta, kaip ir padarė kovo mėnesį,
Į Klaipėdos uostą balandžio viduryje atplaukė šeštas šiemet tanklaivis su Baltarusijai skirta nafta. Iki tol nafta per Lietuvą į Baltarusiją buvo gabenta 2017 metais.
Rusijai nuo šių metų smarkiai sumažinus žaliavos tiekimą vamzdynais į Baltarusiją, pastarosios šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka nurodė jos ieškoti kitur.
