„Kitas etapas yra politinis lygis, būtent BEMIP aukšto lygio grupėje priimti tolesnius sprendimus. (...) Mano žiniomis, signalai yra pakankamai pozityvūs, kad (sinchronizavimo – BNS) scenarijus buvo pasirinktas tinkamas ir tikiuosi, kad toliau žengsime pagal politinio susitarimo gaires“, – ketvirtadienį sakė Ž.Vaičiūnas.
Jis išsamiau nekomentavo, ar birželį pasiektame politiniame susitarime numatytos techninės sinchronizavimosi gairės išlieka nepakitusios.
„Šio papildomo vertinimo tikslas buvo įvertinti pasirinktą scenarijų, būtent žemyninė jungtis (jau esama „LitPol Link“ – BNS), jūrinė jungtis su Lenkija ir papildomos techninės priemonės, ir vertinti tų priemonių patikimumą ir jų kainą. Tokia buvo formuluojama užduotis tam, kad būtų galima jau garantuotai priimti tolesnius sprendimus“, – sakė ministras.
Energetikos ministerija penktadienį paskelbė, kad mokslininkai baigė papildomus techninius vertinimus.
„Lenkijos Gdansko instituto mokslininkai baigė Dinaminio stabilumo studiją ir papildomus techninius vertinimus. (...) Studija parodė, kad Baltijos valstybių elektros energijos sistemos dažnio stabilumas bei tiekimo saugumas gali būti užtikrintas sinchronizacijos su Europa per dabartinę „LitPol Link“ jungtį ir papildomą jūrinę jungtį scenarijumi, įgyvendinus kitus būtinus techninius sprendimus“, – rašoma ministerijos pranešime.
Iki šiol skelbta, kad sinchronizavimui bus naudojama dabartinė Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ dvigrandė jungtis (AC, kintamos srovės) ir papildoma jūrinė, asinchroninė jungtis (DC, nuolatinės srovės), bei daromi kiti papildomi techniniai sprendimai.
Pasak Energetikos ministerijos, rugsėjo 14 dieną šios studijos rezultatai bus pristatyti ir tvirtinami Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupėje ir paskelbti viešai.
„BEMIP sprendimas leis Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams kartu su Lenkijos operatoriumi pateikti bendrą paraišką Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos zonos išplėtimo. Politiniame susitarime numatyta, kad tai turi būti padaryta iki rugsėjo 21 dienos“, – praneša ministerija.
Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ teigia, jog visas projektas kainuos apie 1 mlrd eurų.
„Kalbant apie visą sinchronizacijai reikalingą sumą, kalbama apie 1 milijardą eurų. Išties, jūrinė jungtis bus labai rimtas projektas, kiek kainuos, dar anksti kalbėti, nes tik prasideda derybos su partneriais. Prognozuojama, kad ji bus nei trumpesnė nei 350 km, palyginimui, „NordBalt“ (Lietuvos ir Švedijos jūrinės jungties – BNS) ilgis – 450 km, o kaina – 550 mln. eurų („NordBalt“ – BNS)“, – BNS teigė „Litgrid“.
Kainų komisija penktadienį suderino 167 mln. eurų „Litgrid“ investicijas pirmajame sinchronizavimo etape. Bendra Baltijos šalyse įgyvendinamų investicijų vertė – 432,55 mln. eurų. Dėl Latvijos ir Estijos investicijų dalies sprendimus turi priimti šių šalių nacionalinės reguliavimo institucijos.
Planuojama, kad rugsėjo pradžioje Baltijos reguliavimo institucijų vadovai pasirašys bendrą kaštų pasidalinimo susitarimą.
Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“ – iki spalio 11 dienos pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl sinchronizavimo projekto finansavimo.
Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 metais.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
