„Pirma žinutė, kad mes neturėtume komercinės prekybos su Baltarusija. Antrasis svarbus aspektas yra tai, kad Baltijos šalių elektros prekyba su Rusija maksimaliai galėtų siekti iki 4,2 teravatvalandės per metus. Tai yra praktiškai du kartus mažiau, negu buvo skaičiuoti ankstesni teoriniai skaičiavimai. Pabrėšiu, kad tai paskaičiuota pagal faktinius duomenis. Iš esmės, tai reiškia, kad tai yra maksimalūs pralaidumai“, – žurnalistams penktadienį sakė Ž.Vaičiūnas.
„O jeigu Lietuvoje būtų daugiau vietinės gamybos arba jeigu būtų naudojami šiame procese ir tam tikri jungčių valdymo dalykai, šita prekybos apimtis dar taip pat galėtų mažėtų netgi iki 1,5 teravatvalandės“, – pridūrė jis.
Pirma žinutė, kad mes neturėtume komercinės prekybos su Baltarusija.
Ministras teigė, kad jeigu nebūtų patvirtinta trišalė metodika ir galiotų anksčiau planuota Estijos-Latvijos dvišalė metodika, faktiniai prekybos su Rusija pralaidumai galėtų siekti iki 6,6 TWh.
„Tai reiškia, kad praktiškai trečdaliu prekybinis srautas sumažinamas dėl to, kad yra ši metodika, dėl kurios yra sutarta tarp visų perdavimo sistemos operatorių ir kuri šiuo metu laukia reguliatorių patvirtinimo“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė pateikusi informaciją rinkos dalyviams ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) dėl trišalės prekybos elektra metodikos.
„Litgrid“ teigimu, komercinių srautų modeliavimas rodo, kad pradėjus veikti Astravo AE, iš Rusijos į Baltijos šalis 2021 metais gali būti importuota daugiausia 4,2 TWh elektros, tuo metu fizinių srautų modeliavimas rodo, kad iš Rusijos ir Baltarusijos į Baltijos šalis elektra gali tekėti tiek per Lietuvos, tiek per Latvijos-Estijos pjūvius, o srautai gali svyruoti nuo keliolikos iki keliasdešimties procentų.
Baltijos šalys kartu tariasi ir dėl elektros kilmės garantijų sistemos, pagal kurią pradėjus veikti Astravo AE, į Baltijos šalių rinką per Rusiją nepatektų baltarusiška elektra. Sertifikatas turi rodyti visą prekybos grandinę iki pat gamintojo, be to, turi būti efektyvi kontrolė, numatant sankcijas ES tiekėjams, kurie nesilaiko tvarkos.
Baltijos šalių ministrų taryba yra priėmusi sprendimą, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai dėl pirminės kilmės garantijų sistemos turi susitarti iki Astravo AE veiklos pradžios, o nuo 2021 metų balandžio 1 dienos turėtų įsigalioti nuolatinė sistema.
„Litgrid“ taip pat neteiks Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ar jokių kitų rezervo paslaugų Baltarusijai – apie nutraukiamą susitarimą dėl rezervo jau informuotas Baltarusijos perdavimo sistemos operatorius.