Žiniasklaidai klaidingai interpretuojant Utenos ir Ignalinos transformatorių pastočių rekonstrukciją, Žygimantas Vaičiūnas ragina nepasiduoti politikavimui.
„Tinklo pertvarka yra skirta sinchronizacijai su Europa ir tai yra pirmasis realus infrastruktūros projektas mažinant mūsų priklausomybę nuo Rytų elektros sistemos. Ši priklausomybė galutinai bus panaikinta įgyvendinus sinchronizacijos projektą. Keista, kad kyla įvairios priešingos interpretacijos ir net sinchronizacijos projektui kenksmingos spekuliacijos. Atsakingai pareiškiu, kad sinchronizacija yra per daug svarbus ir sudėtingas projektas, kad pasiduotume pigiam ir neatsakingam politikavimui”, – pranešime sako Ž.Vaičiūnas.
LRT televizijos laida „Savaitė“, kurią cituoja portalas lrt.lt, sekmadienį teigė, kad konfidencialūs dokumentai kelia abejonių, jog beveik 30 mln. eurų kainuosianti pertvarka yra susijusi vien su sinchronizavimu – esą kartu kuriamos galimybės šalies tinklais tekėti ir Astravo AE elektrai.
Pasak „Savaitės“, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina, jog elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ veiksmai liudija pasirengimą „didelio generuojančio šaltinio darbui, atrodo, ne Lietuvoje“. Pasak jo, Lietuvos elektros tinklai pertvarkomi taip, kad prireikus tenkintų Baltarusijos AE poreikius, ir tai esą patvirtina darbai abipus Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
Savo ruožtu Energetikos ministerija teigia, kad Vyriausybė įgyvendina įvairių priemonių prieš Astravo AE.
„Jeigu per ankstesnį dešimtmetį vardan sinchronizacijos būtų sugebėta padaryti tiek, kiek per paskutinius pusantrų metų, tai tiek apie Astravo AE, tiek apie kitas energetines grėsmes iš Rytų šiandien kalbėtume tik būtuoju laiku. Deja, nuo skambių politinių pareiškimų prie realių darbų pereita tik dabar ir ŠRL rekonstrukcija – geriausias to įrodymas“, – teigia Ž.Vaičiūnas.
„Litgrid“ užsakymu už beveik 29 mln. eurų pastotes rekonstruos kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“ ir Švedijos energetikos ir automatikos technologijų koncernas ABB.
Pernai gegužę Vyriausybė šį projektą pripažino svarbiu ekonominiu projektu.
Šalia Latvijos ir Baltarusijos sienų esanti 330 kV Ignalinos AE pastotė, dirbant šiai atominei jėgainei, buvo svarbiausias elektros perdavimo mazgas šalyje. Per jį srautai keliaudavo iš Latvijos, Baltarusijos, Kruonio hidroakumuliacinės ir Ignalinos AE.
