Aiškėjant kai kuriems potencialiems parkų jūroje vystytojams Žygimantas Vaičiūnas tikisi, kad jų bus daugiau, o tai reiškia, kad būtų naudojamos geresnės technologijos, mažėtų elektros kaina.
„Tikslas, kad iki 2023 metų, kuomet vyks aukcionas, Lietuva taip, kaip dabar yra Europoje traktuojama, kad yra viena iš saulės energetikos pirmūnių, plėtotojų ir inovatyvių šalių, tai taip pat galėtų būti ir kalbant apie jūrinį vėją, būtent kalbant apie mūsų Baltijos regioną – Baltijos šalis ir Lenkiją“, – žurnalistams kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Jo teigimu, visų potencialių vystytojų dalyvavimas labai laukiamas.
„Jau turbūt apie pusantrų – porą metų nuolat tarptautinėse konferencijose skelbiu žinią apie tai, kad Lietuvos nacionaliniame energetikos ir klimato plane numatyta elektros gamyba maždaug 25 proc. iš jūrinio vėjo. Dėl to Lietuva nuosekliai tam ruošiasi ir džiugu, kad domisi tokie vystytojai, kurie tikrai žinomi pasaulyje, ir mūsų interesas, kad tokių besidominčių būtų kaip įmanoma daugiau“, – sakė ministras.
Valstybės valdoma „Ignitis grupė“ jau paskelbė pasirinkusi strateginį partnerį jūros vėjo parkų projektams Lietuvoje – Europos energetikos lyderių „Engie“ bei EDPR įkurta „Ocean Winds“. Įmonės ketina kartu dalyvauti jūros vėjo parkų aukcionuose Lietuvoje.
Dėl to Lietuva nuosekliai tam ruošiasi ir džiugu, kad domisi tokie vystytojai, kurie tikrai žinomi pasaulyje, ir mūsų interesas, kad tokių besidominčių būtų kaip įmanoma daugiau.
Apie planus investuoti į vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje bei statyti tokių jėgainių komponentų gamyklą Klaipėdoje šiemet pranešė ir koncernas „Achemos grupė“. Koncernas jau valdo sausumos vėjo parkus Lietuvoje, Čekijoje ir Kroatijoje.
Būsimu aukcionu domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“ – jos atstovai praėjusią savaitę dalyvavo Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje, svarstant jūros vėjo energetikos reglamentavimą.
„Orsted“ atstovė Anastazija Peciukonė posėdyje sakė, kad jūros parkų prijungimo infrastruktūros klausimą reikėtų palikti vystytojams, o ne priskirti, kaip dabar siūloma, perdavimo sistemos operatoriui.
„Pagrindinis dalykas turbūt būtų iš jų (vystytojų – BNS) pusės, kad kai turi ir kabelį, ir parką, tai leidžia optimizuoti visą projekto dizainą, nebebūna tų diskusijų su jungties operatoriumi, kada prisijungti, ar tikrai bus paruošta – nebėra šitos problemos. Bet kartu jie gali parko ir kabelio klausimą išspręsti kompleksiškai ir net statybos darbuose optimizuoti tuos gręžimus, jungimus – tie patys darbuotojai padaro visą projektą“, – sakė A.Peciukonė.
„Būtų sunku įsivaizduoti, kodėl tai nesutaupytų lėšų“, – pridūrė ji.
Energetikos ministro teigimu, įstatymo projektas remiasi išsamiomis konsultacijomis, jog perdavimo sistemos operatorius darbus atliktų ir greičiau, ir pigiau.
„Tikrai mes neturėtume kliautis vieno ar kito vystytojo siūlymais. Mūsų atsakomybė yra užtikrinti galimybes jūrinio vėjo plėtrai, ar tai būtų aukciono sistema, paramos sistema, ar tai būtų linijų pajungimas. Tokia yra logika“, – antradienį sakė Ž.Vaičiūnas.
Būtų sunku įsivaizduoti, kodėl tai nesutaupytų lėšų.
Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis komisijos posėdyje sakė, kad parkų prijungimo infrastruktūra yra brangi, be to, gali kilti ir paskesnis nuosavybės klausimas, turint omenyje, kad perdavimo sistema yra strateginė infrastruktūra.
„Prijungimo kaina gali siekti per 150 mln. eurų, tai pakankamai ženkli suma ir būtent dabar matome tikrai labai gerą galimybę su visomis Europos Sąjungos finansavimo programomis (...), kaip buvo finansuota, tarkime, infrastruktūra įrengiant „NordBalt“ jungtį, – taip labai panašiu būdu kad būtų kompensuojama ir šios jungties įrengimas, jeigu tai darytų perdavimo sistemos operatorius“, – sakė viceministras.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius pabrėžė, kad reikia laikytis ir Europos Sąjungoje galiojančios tvarkos.
„Matome tam tikrus prieštaravimus Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimui, kuomet turi būti atskirtos veiklos, nuosavybė (...) Perdavimo infrastruktūra turi būti valdoma perdavimo sistemos operatoriaus, ir gamintojas, ir tiekėjas jokiu būdu negali valdyti tokios infrastruktūros“, – sakė R.Pocius.
Seimas antradienį pradėjo svarstyti siūlymą Baltijos jūroje įrengti 700 MW galios vėjo elektrinių parką, kuriame būtų pagaminama iki 3 TWh elektros per metus – tai patenkintų iki ketvirtadalio jos poreikio Lietuvoje.
Manoma, kad šios elektros kaina buitinių vartotojų tarifus sumažintų nuo 1,5 iki 2,2 procento. Planuojama, kad pirmasis jūros vėjo aukcionas įvyks 2023 metais.
Vėjo elektrinių parkas būtų statomas beveik 30 kilometrų nuo kranto nutolusioje jūros teritorijoje. Skaičiuojama, kad daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės projektas sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų, o biudžetas gautų beveik 9 mln. eurų su darbo mokesčiais susijusių pajamų.
Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame Energetikos ir klimato srities veiksmų plane. Iki 2030 metų siekiama Lietuvoje ne mažiau kaip 5 TWh elektros energijos pagaminti sausumoje ir ne mažiau kaip 2 TWh – jūroje.
