 |
| Jei avarija įvyktų esant tokiems orams kaip 1995 m. sausio 14 d. |
flexRISK simuliacinių modelių duomenimis, nelaimei nutikus esant oro sąlygoms, tokioms kaip buvo 1995 metų kovo 3 dieną, labiausiai nukentėtų Klaipėda. Jeigu galima avarija būtų įvykusi 1995 m. balandžio 1 dieną, gyventi nebebūtų galima vidurio Lietuvoje, ūkininkauti – beveik visoje Lietuvoje. Evakuoti didelę dalį Lietuvos tektų ir jeigu hipotetinis sprogimas įvyktų per tokius orus, kaip buvo 1995 m. sausio 14.
 |
| Jei avarija įvyktų esant tokiems orams kaip 1995 m. kovo 20 d. |
„Avarijos AE nėra dažnas, tačiau įmanomas reiškinys, o atsižvelgiant dar ir į abejotiną ekonominę projekto naudą tokios rizikos nepateisinsi jokiais išvedžiojimais. Mes negalime ramiai taikytis su beprotiška “atomine rulete„, kurią Rusija lošia ne tik su savo, bet ir gretimų šalių gyventojų likimais“, – teigia žaliasis, publicistas Vitalijus Balkus.
Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, Lietuva turi išnaudoti galimybę pasipriešinti Rusijos planams lengva ranka rizikuoti mūsų, kaip šalies, išlikimu. „Turime blokuoti bet kokius ES – Rusijos aukšto lygio susitarimus tol, kol Bendrija gaus iš Rusijos įsipareigojimą nestatyti jokių atominių objektų arčiau nei 500 km iki ES sienų“, – teigia Tomas Tomilinas. Pirmininkavimas ES teikia gerą progą šiai Lietuvos pozicijai įtvirtinti.
Tinkamai paaiškinus šią nuostatą Lietuva su šiuo reikalavimu neliktų viena. Juk „atominėje ruletėje“, austrų mokslininkų duomenimis, rusai lošia ne tik lietuvių, bet ir lenkų, latvių, vokiečių, čekų likimais.
 |
| Jei avarija įvyktų esant tokiems orams kaip 1995 m. balandžio 1 d. |
Žaliųjų taikinyje – Baltijos AE
Anot Asociacijos ŽALI.LT koordinatorės Virginijos Vingrienės, šiuo metu Lietuvos žalieji ketina susitelkti į kovą būtent su Baltijos atomine elektrine:
„Šis projektas yra toliausiai pasistūmėjęs, tačiau nėra negrįžtamas. Be to, dėl mažos rinkos ir jungčių trūkumo iš visų trijų Lietuvai gresiančių atominių projektų Kaliningrado AE yra mažiausiai ekonomiškai ir energetiškai pagrįsta – tai grynai politinė Kremliaus užgaida, kuri lengvai atsiradusi gali ir lengvai išnykti“, – sako Virginija Vingrienė.
Žaliųjų atstovai iš Vyriausybės tikisi „politinio stuburo nepasiduoti didžiuliam lobizmui“ ir pasirinkti ne apsistatymo atominiais monstrais, o energijos taupymo ir žaliosios energetikos plėtojimo scenarijų, gerbiant piliečių nuomonę, juolab kad tiek pagal Konstituciją, tiek pagal VRK vadovo išsakytą poziciją, Lietuvoje būna tik neprivalomų skelbti referendumų, bet nebūna neprivalomų vykdyti.
Pati referendumu pasirinkusi darnų neatominį kelią, Lietuva galės visą energiją skirti apsiginti nuo kaimynų branduolinių ambicijų. Vienas iš šios strategijos elementų turėtų būti rusų atominės pramonės mitų ir melo nuvainikavimas.
„Lietuva turi nuosekliai ir kryptingai dirbti informuodama kolegas Europoje apie pavojaus mastą ir rusų vykdomą duomenų falsifikaciją, – pabrėžia Tomas Tomilinas. – Negalima pasitikėti optimistiniais Rosatomo specialistų teiginiais, esą avarija Baltijos jėgainėje didesnės grėsmės ES šalims nekeltų, nes šie skaičiavimai remiasi vien tikslingai jiems palankių, nedidelių ir patogių, avarijų analize, iš tyrimų visiškai pašalinant tokius atvejus, kaip Černobylis ar Fukušima“.
 |
| Kaliningrado AE žala |
