„Žalioji paskola“ padėjo įdarbinti saulę: tvariai ir taupiai gyventi iš karto

Išaugusios sąskaitos už elektrą buvo paskutinis lašas. Taip 15min sakė saulę įdarbinęs Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorius dr. Sigitas Vaitkevičius ir Andrius Merčaitis iš Lukšių Šakių rajone. Jo kraštietis Rimantas Lingys džiaugėsi, kad „Žalioji paskola“ išvaduos ir nuo pečkurio prievolės.
Antanas Juknevičius
Antanas Juknevičius / Asmeninio albumo nuotr.

Mintis kilo stebint Dakaro ralį

Mintis įdarbinti saulę įsirengiant saulės elektrinę dr.S.Vaitkevičiui kilo spontaniškai, stebint Dakaro ralį.

Asmeninio albumo nuotr./Kemperio elektrinė
Asmeninio albumo nuotr./Kemperio elektrinė

„Nepriklausomai nuo to, laimi ar ne, kaip ir kiti lietuviai, Antanas Juknevičius visuomet yra mano favoritų sąraše, tad negalėjau neišgirsti jo pasisakymų apie žaliąją energetiką. Juolab, kad lenktynininko sprendimai nesiskiria nuo žodžių. Aš ir pats jau kelerius metus eksploatuoju elektromobilį, kurį keisiu tik į kitą elektromobilį. Po truputį brendo poreikis įsigyti ir saulės elektrinę. Paskutinis lašas buvo augančios elektros kainos, verčiančios susimąstyti apie ilgalaikę ekonominę perspektyvą. Be to, labai patogu, kai grįžęs gali pakrauti elektromobilį savo elektrinėje pasigaminta saulės elektra, pašildyti namus šilumos siurbliu dieną“, – vardijo dr.S.Vaitkevičius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sigitas Vaitkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sigitas Vaitkevičius

Ekonominė saulės elektrinės nauda ypač išryškėjo saulėtą kovą. Pasak profesoriaus, tai leido visiškai atsisakyti šildymo kietu kuru ir naudoti vien saulės elektrinės pagamintą elektros energiją.

Saugiau dėl karo Ukrainoje kylant kainoms

Lengvatinė KREDA grupės kredito unijų „Žalioji paskola“ 15min pašnekovui buvo mažesnioji investicijos į saulės elektrinę dalis, tačiau leido saugiau jaustis pasilikus dalį santaupų ekstra atvejui.

„Sprendimas pasiteisino vien todėl, kad šiandien galiu jaustis užtikrinčiau dėl karo Ukrainoje kylant maisto produktų, paslaugų, prekių ir kitoms kainoms. Kieto kuro kaina, kuri pernai tokiu metu buvo apie 145 eurų už toną šiuo metu jau siekia 220 eurų. Akivaizdu, kad investicija į saulės elektrinę praėjusių metų kainomis šiandien juntama kur kas labiau, nei buvo galima prognozuoti pačiu optimistiškiausiu ekonomikos augimo scenarijumi“, – lygino VDU profesorius.

123RF.com nuotr./Kaip saulės energija virsta elektra mūsų namuose
123RF.com nuotr./Kaip saulės energija virsta elektra mūsų namuose

Finansiškai atsipirks su laiku, emociškai – iš karto

Kalbėdamas apie investicijos atsipirkimą, dr.S.Vaitkevičius neapsiribojo vien finansų grąža: „Įsirenginėdamas saulės elektrinę užmezgiau naujų ryšių su žmonėmis, kurie daug naudingo papasakojo apie elektrinės eksploataciją. Jų pasidalintos žinios jau šiandien padeda elektrą gaminti man naudingu būdu. Kaip investicija ji atsipirks ne greitai. Mano skaičiavimu, tai gali trukti ir ilgiau nei dešimt metų, nes įsigijau brangesnę elektrinę, ji nėra idealioje vietoje. Bet ją stačiau ne tam, kad uždirbčiau visus įmanomus centus, o kad tapčiau žaliosios ekonomikos aktyviu dalyviu. Tai emociškai atsiperka iš karto.“

Sumanaus valdymo srityje besispecializuojančiam mokslininkui patraukli pati paskolos filosofija. Skirtingai nei banke, kredito unijoje imdamas paskolą tampi unijos bendrasavininku, o imdamas „Žaliąją paskolą“ saulės elektrinei kredito įstaigą įsileidi kaip partnerį į sąlyginį namų ūkio verslą. Santykyje su Kredito unija esi ne šiaip eilinis beveidis paskolos prašytojas, o tarsi užmezgi partnerystės ryšiais grįstą bendradarbiavimą su abipuse investicijų nauda.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Kodėl rinkosi būtent Akademinę kredito uniją

Paklaustas, kodėl iš visų KREDA grupės kredito unijų pasirinko būtent „Akademinę kredito uniją“, vyriausiuoju mokslo darbuotoju VDU dirbantis bei akademinės bendruomenės teises ginantis dr. S.Vaitkevičius sakė, kad žodis „akademinė“ jam reiškia savą, artimą, pažįstamą organizacinę kultūrą.

„Kas gali geriau suprasti vienas kitą, jei ne akademinės bendruomenės nariai, ir nesvarbu, kad vieni baigę akademines institucijas dirba unijoje ar kitur, o kiti dirbdami akademinėse institucijose pas juos apsilanko. Mes visi kalbame ta pačia akademine kalba. Manau, dauguma „Akademinėje kredito unijoje“ turėtų jaustis patogiai. Kalbu ne tik apie aukštųjų mokyklų darbuotojus, bet ir apie studentus, be kurių nebūtų aukštųjų mokyklų ir kurie yra svarbi akademinės bendruomenės dalis“, – sakė profesorius.

Žingsnis po žingsnio žalumo link

Dr. S.Vaitkevičiaus ateities planuose – taršaus kieto kuro katilo keitimas į ekologiškesnį.

„Atsinaujinantis kietas kuras, panašu, ir toliau išliks aktualus, tad ne tiek svarbu jo atsisakyti, kiek investuoti į netaršias jo naudojimo technologijas. Šiuo metu esu įsirengęs šilumos siurblį oras-oras, eilėje dar laukia šilumos siurblys oras-vanduo. Po to ateis laikas keisti elektromobilio bateriją, nes tai žaliau, nei keisti visą automobilį. Taip žingsnis po žingsnio žalumo link“, – apibendrino pirmasis 15min pašnekovas.

123RF.com nuotr./Saulės energijos panaudojimo galimybės
123RF.com nuotr./Saulės energijos panaudojimo galimybės

Andriaus skaičiavimai: net ir su paskola mokėti už žalią elektrą pigiau

Antrasis mūsų pašnekovas Andrius Merčaitis KREDA grupės paskolą taip pat ėmė saulės elektrinei, kurią jau įsirengė ant privataus namo stogo. „Mūsų namo šlaitas kaip tik į gerąją pusę, tai labai viskas gerai išėjo“, – sakė Šakių rajono Lukšių miestelio gyventojas.

A.Merčaitis save laiko praktišku žmogumi. Jau pernai pavasarį galvojo saulės elektrinę statyti, nes ir tėvai pasistatę. Tačiau tuomet dar neapsimokėjo: elektra per mėnesį jam kainavo apie 60 eurų, daug mažiau, nei dabar.

„Šiemet, kai už gruodžio mėnesio elektrą gavome 180 eurų sąskaitą, supratau, kad mokėti lengvatinę „Žaliąją paskolą“ bus pigiau, nei už elektrą. Dabar jos kaina kiek pakrito, bet vis viena gaunasi tas pats, ar mokėti lizingą už saulės elektrinę (114 eurų per mėnesį) ir plius apie 20 eurų už elektrą. Sava saulės elektrinė net pigiau. Be to, per penkerius metus išmokėjus paskolą elektra mums kainuos visai pigiai“, – lygino A.Merčaitis.

7 kilovatų saulės elektrinei su montavimu ir kitais būtinais darbais 15min pašnekovas iš KREDA grupės kredito unijos „Zanavykų bankelis“ ėmė 6 tūkst. eurų paskolą: „Papildomai reikėjo tik už ESO išduotas sąlygas 31 eurą susimokėti“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Saulės jėgainė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Saulės jėgainė

Patarimas svarstantiems, ar investuoti į atsinaujinančią energiją

Senų elektros kainų, p.Andriaus nuomone, nebebus, tikėtina, jos tik augs. Todėl svarstantiems, ar investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, jis patartų tiesiog pasiskaičiuoti: „Jeigu gaunasi tas pats arba pigiau, – net nėra ką ir galvoti, nes po 5 metų, grąžinus paskolą, tikrai sava elektra bus pigesnė“.

Saulės elektrinė ant namo stogo jau sumontuota. Tačiau reikia lukterėti, kol bus prijungta prie ESO „Dabar labai bumas, tad reikia pora savaičių palaukti“, – sako p.Andrius, pridurdamas, kad pradėjusi veikti saulės elektrinė sumažins ir jo priklausomybę nuo elektros tiekėjų.

123RF.com nuotr./Paskola
123RF.com nuotr./Paskola

Rūpesčių imant „Žaliąją paskolą“ jis sakė neturėjęs jokių, nes tai ne pirma paskola iš KREDA grupės. Pernai lizingu įsigijo automobilį. „Antrą kartą viskas dar paprasčiau ir greičiau. Telefonu susisiekėm, pasakė, kokius dokumentus atsiųsti, tad važiavome tik kai reikėjo visus popierius pasirašyti“, – sakė A.Merčaitis.

Buvo gražu, nebrangu, bet atsibodo pečkuriauti

Penkeriems metams lengvatinę 14,5 tūkst. eurų paskolą iš tos pačios KREDA grupės kredito unijos Zanavykų bankelis“ pasiėmęs Rimantas Lingys privačiame name įsirengs geoterminį šildymą. Kaip sako trečiasis 15min pašnekovas, atsibodo būti pečkuriu, o moderni šildymo sistema sutaupys ne tik laiko, bet ilgainiui – ir pinigų.

„Sako, nėra namų be dūmų, bet mūsų namas be dūmų bus“, – juokėsi tvarų sprendimą pasirinkęs R.Lingys.

Privatus, dar mamos namas buvo šildomas pečiais, paskui R.Lingys įsirengė kapsulę, išvedžiojo ortakius, kaip sako, buvo viskas gražu, nebrangu, bet minusas – nepastovi temperatūra. Atsikėlus po nakties namai pravėsę, o jei kur išvažiuoji šaltuoju metu, grįžti į namus kaip į šaldytuvą.

Asmeninio albumo nuotr./Rimantas Lingys
Asmeninio albumo nuotr./Rimantas Lingys

„Dabar, kai viskas išbrango, gausis tas pats, ką už paskolą įsirengus geoterminį šildymą mokėti, tik dar turėsime nuolatinę šilumą“, – lygino Šakių rajono Vyžpinių kaimo gyventojas.

Nė vienas centas nenueis į šoną

Iš paimtos paskolos, p.Rimanto žodžiais, nė vienas centas nenueis į šoną, nes reiks ir šildomas grindis įrenginėti, ir visa kita, neskaičiuojant paties geoterminio šildymo, kuris atsieis apie 10 tūkst. eurų. Palyginęs geoterminį šildymą su oras-oras sistema, kuriai reikėtų didinti elektros galią ir daugiau jos susinaudotų, p.Rimantas paskaičiavo, kad išlaidos būtų beveik tokios pačios o su geoterminiu elektros naudosis, kiek sunaudoja šaldytuvas.

Asmeninio archyvo nuotr. /Geoterminis šildymas
Asmeninio archyvo nuotr. /Geoterminis šildymas

Jo nuomone, žmonės labai klysta neimdami paskolų, ypač kai dabar tokia didelė infliacija: „Paėmęs paskolą tu iš karto turi naudos, nes naudojiesi tuo, kas yra reikalinga, nelaukdamas, kol sutaupysi, pinigų nevalgo infliacija. Pinigai praranda vertę, o turi daiktą ir gali naudotis. Aš ir vaikams sakau, kad nebijotų imti paskolų, jei reikia, nes tik pirmus dvejus metus baisu. O po keturių pamatai, kaip viskas per tą laiką subrangę, ir kad būtų sunkiau įpirkti, jeigu būtim taupęs“.

Dabar p.Rimantui net sunku suskaičiuoti, kada investicija duos naudos: „Ką turim iki karo užsivežę, kaina žinom, o kas bus po to – niekas nežino. Plius visa logistika, visi pristatymai stringa. Reikės nusipirkti visas medžiagas iš anksto, lietuvių gamybos pečių jau užsisakiau, birželį pradėsim darbus ir per pora mėnesių tikiuosi viską baigt“.

Kaip sutaupyti gyvenant tvariau: nuo A iki Ž

Augant įmokoms už neatsinaujinančios energijos išteklius, net ir konservatyviau mąstantieji pradeda ieškoti alternatyvų. Kaip jiems gali pasitarnauti „Žalioji paskola“ ir kaip sutaupyti, gyvenant tvariau, klausėme KREDA grupės administracijos vadovės ir valdybos narės Jolitos Česonienės.

Kreda unijų grupės nuotr./Jolita Česonienė
Kreda unijų grupės nuotr./Jolita Česonienė

Turbūt nėra nė vieno gyventojo, kurio būtų nepalietusios šios dienos realijos – nuolat brangstantys energijos ištekliai, pastebi J.Česonienė. Dėl kilusių įtampų tarp valstybių, politinės ir ekonominės situacijos pasaulyje energetikos resursų – kuro, dujų, elektros – kainos kyla žaibišku greičiu.

„Žalioji paskola“ suteikia galimybę KREDA grupės kredito unijų nariams (kredito unijų nariais klientai tampa vos padėję indėlį, pasiėmę paskolą ar pan.), suvaldyti minėtas rizikas, mažinant išlaidas, susijusias būtent su energijos išteklių sąnaudomis.

Kokiais konkrečiais būdais „Žalioji paskola“ padeda įdarbinti elektrą savo poreikiams?

– Džiaugiamės, kad KREDA grupės nariai yra sąmoningi ir aktyviai domisi bei naudojasi „Žaliąja paskola“. Juk paskaičiuoti ir tvarūs asmeniniai sprendimai neša naudą visiems, prisidedant prie aplinkos pokyčio mažinimo.

Pasinaudojus siūlomomis finansavimo sąlygomis ir sudarius „Žaliosios paskolos“ sutartį galima įsirengti saulės jėgainę ir pradėti gaminti savo elektrą. Skaičiuojama, kad saulės jėgainės tarnauja iki 30 metų, atsiperka vidutiniškai per 7 metus, o energijos kainoms kylant šis terminas darosi vis trumpesnis. Taip pat tai galimybė atsinaujinti esamus namų šildymo įrenginius ir taip suvartoti mažiau energijos bei pasiekti didesnį efektyvumą racionaliau paskirstant energijos resursus.

Kam aktualus švarios energijos transportas galės įsigyti elektromobilį ar hibridinį automobilį ir taip sumažinti kuro išlaidas, ateityje išvengti papildomų išlaidų susijusių su planuojamais įvesti taršos mokesčiais.

Kam gali būti panaudota „Žalioji paskola“?

– Žaliosios paskolos paskirtis – tikslinė. Taikomomis sąlygomis ir kitais kredito privalumais gali naudotis tik įsigyjantys bei įsirengiantys saulės baterijas, elektrines, įsigyjantys nutolusios saulės elektrinės dalį, perkantys bei įsirengiantys naują šilumos siurblį ar biokuro katilą, atitinkantį 5 klasės efektyvumo ir emisijų išmetamų teršalų reikalavimus ir žinoma perkantys elektromobilį ar hibridinį automobilį.

123RF.com nuotr./Elektromobilis
123RF.com nuotr./Elektromobilis

Kokios naudos įdarbinus atsinaujinančią energiją tikėtinos iš karto ir ilgainiui?

– Dabartinis laikmetis ir energijos, kuro kainos ne vieną mūsų klientą paskatino priimti racionalius sprendimus jau dabar ir pasinaudoti „Žaliosios paskolos“ teikiamomis galimybėmis. Akivaizdžiausios ir iškart juntamos naudos unijos nariams, žinoma, yra mažesnės sąskaitos už elektrą (įsigyjantiems saulės baterijas, elektrines), mažesnės išlaidos kurui (įsigyjantiems elektromobilį ar hibridinį automobilį) bei komfortas ir mažesnės sąnaudos šildymui (atsinaujinus esamus namų šildymo įrenginius).

Ateities perspektyvoje tikrai labai aktuali bus nepriklausomybė nuo elektros tinklų ir taršos mokesčių, investicijų atsiperkamumas ir, žinoma, aplinkos tausojimas.

123RF.com nuotr./Žalioji elektros energija
123RF.com nuotr./Žalioji elektros energija

Kokių specialių reikalavimų yra norintiems pasiimti „Žaliąją paskolą“?

– Besidomintiems šiuo produktu netaikoma ypatingų, specialių reikalavimų. Galimybės gauti „Žaliąją paskolą“ vertinamos analogiškai, kaip vartojimo kredito atveju.

Pagrindinis skirtumas – minėta paskirtis, tikslinis lėšų panaudojimas ir jų pagrindimas vėliau. O sudariusių paskolos sutartį narių prašoma per tris mėnesius unijai pagal pasirinktą paskolos paskirtį pateikti dokumentų kopijas: prijungimo prie ESO skirstomojo tinklo (saulės baterijų/elektrinės, ar jos dalies įsigijimo atveju), sutarties arba automobilio registracijos pažymėjimo, šilumos siurblio/ių ar biokuro katilo, atitinkančio 5 klasės efektyvumo ir emisijų išmetamų teršalų reikalavimus įsigijimo sutarties ir pirkimo kvito.

Ar „Žaliąją paskolą“ galima vadinti lengvatine ir jeigu taip, kodėl svarbu lengvatinėmis sąlygomis padėti vartotojams tapti tvaresniais?

– „Žaliosios paskolos“, kaip tvarumą skatinančios priemonės, skirtumai nuo standartinių vartojimo kreditų sąlygų, yra daug mažesnės palūkanos, mažesni administravimo mokesčiai, gana ilgas galimas paskolos terminas.

Optimali kredito suma užtikrina komfortišką kredito įmokų grąžinimą ir taip prisideda prie galimybės vis didesniam klientų ratui gauti tiek asmeninių naudų, tiek tapti draugiškesniais aplinkai. Atsinaujinančių šaltinių energijos vartojimas – viena pagrindinių priemonių kovoti su klimato kaita. Taigi, „Žaliosios paskolos“ pagrindinis tikslas yra padėti klientams įgyvendinti savo siekius tvariau.

Kreda unijų grupės nuotr./Jolita Česonienė
Kreda unijų grupės nuotr./Jolita Česonienė

Kur galėtume pasiskaičiuoti, kokio dydžio „Žaliąją paskolą“ galėtume imti pagal savo gaunamas pajamas?

– Kiekvienam besidominčiam rekomenduojame kreiptis į artimiausią KREDA grupės kredito uniją. Unijose dirbantys savo srities specialistai profesionaliai įvertins kiekvieno kliento pageidavimus ir galimybes, bei pasiūlys optimaliausią sprendimą kiekvienoje iš situacijų.

Taip pat yra galimybė konsultaciją gauti nuotoliniu būdu, KREDA puslapyje užpildant užklausos formą. Užklausą gavęs atsakingas darbuotojas nedelsiant susisieks su kiekvienu besikreipiančiu klientu ir pasiūlys individualų sprendimą.

Ar yra numatytų saugiklių, jeigu ateityje klientams iškiltų mokumo problemų?

– Susidūrus su finansiniais sunkumais visada kviečiame kreiptis patarimo. KREDA grupė yra finansinis partneris, kuriam rūpi kliento finansinė gerovė, todėl visada skatinamas kliento bendradarbiavimas su unija, ieškant sprendimo variantų, kad būtų išvengta paskolos negrąžinimo pasekmių ir išlaikytas kliento mokumas.

Kokius svarbiausius dalykus akcentuotumėte abejojantiems, ar investuoti į tvarumą, nes gal mūsų kartai dar pavyks ir be investicijų gyventi, kaip anksčiau?

– Neturime prabangos „gyventi kaip anksčiau“. Kaip matome, aplinkos, ekonomikos, socialiniai ir politiniai pokyčiai veda į tvaraus gyvenimo modelį. Todėl svarbu šiandien kurti savo ir mūsų vaikų ateitį, tiek asmeniniuose sprendimuose, tiek versle. Vis dažniau klientai ir net darbuotojai jau dabar atsižvelgia į verslo tvarumo principus, o laiku ir apgalvotai priimti sprendimai visada atsiperka, ar pinigine grąža, ar gyvenimo kokybe ir vertybėmis.

Visi turėtume galvoti apie tai, kokį pasaulį paliksime ir kaip pasirūpinsime visos planetos sveikata.

123RF.com nuotr./Žalioji elektros energija
123RF.com nuotr./Žalioji elektros energija

Kokių dar naujovių planuojate tvarumo skatinimo srityje?

– Bendradarbiaujant su Europos Tarybos vystymo banku sudaryta sutartis dėl galimybės kredituoti smulkų ir vidutinį verslą palankesnėmis sąlygomis, gauta 2 mln. Eur paskola, Skirstydami šią paskolą skatinsime tvarios ekonomikos augimą remiant smulkaus/mažo/vidutinio dydžio verslus (SMVV) ir nukreipsime investicijas sveikatos, švietimo, socialinės priežiūros bei visuomeninės infrastruktūros srityse. Tikime, kad šios lėšos padės kurti naujas bei išlaikyti esamas darbo vietas ir palengvins finansų pritraukimą SMVV.

KREDA prasmę atskleidžia lotyniškas žodis credo (liet. tikėk, pasitikėk). Kur, Jūsų pastebėjimu, paskolų srityje svarbus pasitikėjimas iš Jūsų ir klientų pusės?

– KREDA grupės kredito unijomis pasitiki apie 40000 narių, tokį klientų pasitikėjimą pelnėme išklausydami, išsiaiškindami klientų lūkesčius, kalbėdami tiesiai, rodydami pagarbą ir laikydamiesi įsipareigojimų.

Abipusį pasitikėjimą geriausiai atspindi metiniai rezultatai: 2021 m. pabaigoje KREDA grupės paskolų portfelis buvo 192,1 mln. eurų. Palyginti su 2020 m. pabaiga, portfelis išaugo 19,28 proc. (nuo 161,2 mln. eurų), tačiau nesustojame siekti kuo geresnės mūsų klientų patirties ir nuolat tobuliname savo procesus, o „Žaliosios paskolos“ atveju žengiame tvirtą žingsnį tvarumo link.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis