BNS kalbinti ekspertai teigia, kad jeigu aukcionai įvyks, juose gali vyrauti tik viena atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) technologija, o tai turėtų savų trūkumų.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pažymi, kad aukciono tikslas – pritraukti efektyviausias technologijas ir paskirstyti kaip galima daugiau numatytos gamybos kvotos.
Rugsėjo 2 dieną prasidėjo aukcionas, kuriame galės varžytis vėjo, saulės, vandens, biodujų, biomasės energijos plėtotojai ir bus skirstoma 0,3 teravatvalandės (TWh) metinė kvota. Jo nugalėtojai bus skelbiami 2020 metų pradžioje.
Dalyviai konkuruos dėl kainos priedo prie elektros rinkos kainos „Nord Pool“ biržoje, jis bus mokamas 12 metų. Maksimalus galimas priedas šiam aukcionui – 3,86 euro už megavatvalandę (MWh).
Klausimų kelia reikalavimų skaičius ir priedo prie kainos dydis
Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius pastebėjo, kad pats aukcionų rengimo faktas yra teigiamas žingsnis.
„Visų pirma, labai gerai, kad tie aukcionai yra. Didžiųjų projektų statyba praktiškai nevyko kelerius metus. Būtent dėl to 2018 metais atsinaujinančių išteklių dalis Lietuvoje net sumažėjo bendrai galutiniame energijos vartojime palyginti su tuo, kas buvo 2017 metais“, – teigia M.Nagevičius.
Vis dėlto, pasak jo, gilinantis į aukciono detales, matyti ir trūkumų: perteklinių reikalavimų, ribojimų ir paskatos dydžio.
„Labai daug įvairių apribojimų. Yra ten aukštutinė kaina, kurią viršijus nebemokamas priedas prie rinkos kainos. Yra įpareigojimai pagaminti būtent tiek elektros, kiek tu deklaravai ir jeigu pagamini daugiau, tai už tai niekas nemoka“, – vardijo ekspertas.
Estijos valstybinio energetikos koncerno „Eesti Energia“ antrinės įmonės „Enefit Green“ Lietuvoje vadovas Linas Sabaliauskas sako, kad dėl dalyvavimo aukcione apsispręsti nėra lengva.
„Visada norėtųsi geresnių sąlygų, bet šiuo metu bandau save įtikinti, kad verta kovoti dėl to priedo. Šiuo metu priedas yra toks, kuris nesuteikia jokio saugumo. Jeigu žiūrėtume į patį projektą, į tai, kad mes (...) galiausiai padėsime valstybei pasiekti jos užsibrėžtus (energetikos – BNS) tikslus, tai yra klausimas, ar iš tikrųjų tai yra adekvatus rėmimas“, – sakė L.Sabaliauskas.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Aistis Radavičius naująjį paramos modelį vertina griežtai.
„Mes visą paramos ir aukcionų modelį vertiname atsargiai ir gana kritiškai, nes jis užkrauna tikrai didelių reikalavimų gamintojams. Palyginti su tuo, kas anksčiau buvo, tai viskas verčiasi aukštyn kojomis, praktiškai paramos iš valstybės, skatinimo, išskyrus priedą prie rinkos kainos, nebelieka“, – kalbėjo A.Radavičius.
Pasak jo, gamintojams sunku užsitikrinti stabilias pajamas, kai jie priklausomi nuo rinkos kainos svyravimų. Esą praverstų dvišalės elektros tiekimo sutartys tarp gamintojo ir vartotojo (ang. Power Purchase Agreement, PPA) – asociacija siekianti palankesnio reglamentavimo.
„Dirbti rinkoje be dvišalių sutarčių kol kas yra per daug pavojinga, per daug rizikinga, ir tą galės daryti nebent kažkokios labai stiprios kompanijos, kurios turi daug nuosavo kapitalo, gali pasiskolinti pigiai. Bet visiems kitiems galimybė buvo aukcionas, tačiau vėlgi: kai aukcionas taip sudėliotas kaip dabar, tai eliminuoja mažuosius“, – konstatavo A.Radavičius.
VERT komentuoja, kad priedas apskaičiuotas pagal įstatyme numatytus principus: kaip skirtumas tarp didžiausiosios kainos, kuri reprezentuoja efektyviausios technologijos patiriamas sąnaudas vienai MWh pagaminti, ir atskaitinės kainos, kuri atspindi vidutines valandines per trejus metus vyravusias biržos kainas.
„Todėl paskata yra pakankama motyvuoti gamintojus dalyvauti aukcione, tai įrodo ir nemažas susidomėjimas startavusiu aukcionu. Kokia minimali paskata motyvuoja gamintojus, bus aišku pasiūlymų vokų plėšimo dieną“, – teigiama VERT komentare.
Reguliuotoja pažymi, kad sąlygos dalyvauti aukcione yra sukurtos visiems vienodos, užtikrinančios maksimalų skaidrumą.
„Apibendrinant, įmonėms nustatyti reikalavimai neturėtų būti traktuojami kaip pertekliniai“, – pridūrė taryba.
Savo ruožtu Energetikos ministerija komentare BNS teigė: „kadangi priedas bus skaičiuojamas kiekvienam aukcionui atskirai, todėl yra galimybė, kad ateityje jis gali keistis.“
Sėkmė galimai lydės „vėją“
„Jeigu realiai pasižiūrėjus, kas vyksta Europoje, – paskutiniuose neutraliuose konkursuose Vokietijoje laimėjo „saulė“. Nesiimu komentuoti, kaip čia Lietuvoje seksis, bet gyvenimas toks, kad technologijos konkuruoja. Neatmesčiau ir biokuro“, – prognozėmis dalijosi „Enefit Green“ Lietuvoje vadovas L.Sabaliauskas.
Kalbėdamas apie pačios įmonės planus dalyvauti aukcione jis teigė, kad dar nenuspręsta, kokie projektai bus pasirinkti, tačiau technologija aiški – vėjo jėgainės.
„Ruošiamės dalyvauti, tačiau šiandien nėra nuspręsta, su kokiais projektais (...) Tikrai bus „vėjas“, bet lokacijos skiriasi, vėjo parametrai skiriasi“, – sakė L.Sabaliauskas.
Viešai apie ketinimus dalyvauti aukcione rugsėjį jau paskelbė ir valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ (buvusi „Lietuvos energija“). Grupė trumpai konkretizavo BNS savo pasirinktą technologiją: „Aukcionuose dalyvautų vėjo energetikos sprendimai“.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) tarybos prezidentas Vitas Mačiulis teigia, kad saulės energijos gamyba šalyje tebėra brangesnė nei vėjo.
„Lietuvos sąlygomis konkuruoti su vėju yra labai sunku. Gal, kai dar truputį nukris saulės įrangos kaina, tada galbūt bus galimybė kovoti, bet kol kas tokios galimybės nėra, taip kad „saulininkai“ buvo pasyvūs šio aukciono atžvilgiu. Nedalyvauja“, – sakė V.Mačiulis.
Pasak jo, dabartiniame aukcione „ir reikalavimai pertekliniai, ir kainos priedas mažas“, ir dalyvauti, matyt, galit tik didelius resursus turintis gamintojas.
LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius, kaip vieną iš aukciono organizavimo Lietuvoje rizikų, įvardijo galimą vienos technologijos įsivyravimą.
„Kad aukcionai technologiškai neutralūs, yra ir pliusų ir minusų, skirtingos Europos Sąjungos šalys labai skirtingai į tai žiūri. Pliusas yra tai, kad tokiu būdu pasiekiama atsinaujinančios energetikos plėtra mažiausiais kaštais, nes jau stato tik tie, kurie gali statyti su mažiausia parama“, – sakė M.Nagevičius.
Pasak jo, tokiu atveju jau pati rinka – be politikų įsikišimo – „išsprendžia“, kuria kryptimi vystosi atsinaujinanti energetika: saulės, vėjo ar biomasės.
Lietuvoje skaičiuojama, kad vėjas šiuo metu pigiausią elektrą gamina iš visų energijos gamybos būdų.
„Minusas yra tai, kad yra pavojus, jog ta energetika nueina viena kryptimi. Pigiausios, kaip Lietuvoje čia daug kas spėja, greičiausiai bus vėjo elektrinės, bus pristatyta daug vėjo elektrinių ir mažai saulės elektrinių – energetika truputį pasvyra į vieną pusę“, – kalbėjo M.Nagevičius.
„Lietuvoje skaičiuojama, kad vėjas šiuo metu pigiausią elektrą gamina iš visų energijos gamybos būdų. Tai greičiausiai jie ir laimės“, – prognozavo jis.
Energetikos ministerijos teigimu, įstatyme įvardyta, kad svarbiausia yra ekonomiškai efektyviausia technologija, tad net laimėjus ir vienai technologijai, aukciono tikslas būtų pasiektas. Kita vertus, įvairovė taip pat siektina.
„Technologijų įvairovė gali būti svarbi, siekiant vystyti vieną ar kitą technologiją, skatinti skirtingų technologijų pramonę, mokslinius tyrimus ir panašiai. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad skirtingų technologijų elektros energijos gamybos grafikai skiriasi (pavyzdžiui, žiemą pučia vėjas, o šiltuoju metų laiku gaminama saulės šviesos energija), tad šios savybės svarbios subalansuoti AEI nepastovumą“, – aiškino ministerija.
VERT sako, kad aukciono tikslas – pritraukti efektyviausias technologijas, kurios mažiausiomis sąnaudomis galėtų pasiekti geriausių gamybos rezultatų.
„Dėl to ir pasirinktas modelis technologiškai yra neutralus, tai yra, vertinant pasiūlymus nebus vertinama, kokia technologija įmonės įsipareigoja pasiekti numatomus rezultatus. Taigi, aukciono tikslas bus pasiektas, jei bus paskirstyta kuo daugiau numatomos 0,3 TWh kvotos“, – komentavo taryba.
Ekspertas: svarbu ne vien gamybos kaina
Technologijų skirtumai, pasak ekspertų, svarbūs ir vertinant gamybos pridėtinę vertę platesniu mastu, tad rinktis tik mažiausios kainos kelią yra variantas, kuris, žvelgiant makroekonominiu požiūriu, nėra optimalus.
„Sakykime, biodujos, biomasė labai daug pridėtinės vertės palieka Lietuvoje, nes kuria visą logistikos grandinę biokuro tiekimo, biodujų, žemės ūkyje žmones įdarbina – savikaina yra didelė, bet didelė dalis pinigų lieka Lietuvoje. Arba biodujų jėgainių išoriniai dalykai – mažina metano išmetimą, prisideda prie klimato kaitos mažinimo – tai neįsiskaičiuoja į kainą“, – vardijo M.Nagevičius.
VERT pirmininkė Inga Žilienė rugpjūtį BNS išsakė lūkestį, kad aukcionas pritrauks daug dalyvių ir jame bus atstovaujama visoms technologijoms.
M.Nagevičiaus teigimu, veikiausiai dalyvių aukcione nebus tiek daug, kiek tikimasi, tačiau situaciją gali amortizuoti faktas, jog daug įmonių jau buvo pasirengusios planus, finansavimą, susiderėjusios su technologijų gamintojais ir neišvengiamai turės kompensuotis šias investicijas, tad dalyvaus aukcione.
„Tai čia gali būti, kad jas paskatins net ir prie tokios situacijos dalyvauti aukcionuose, nes nedalyvauti, reiškia, dar metams nusikelia“, – teigė ekspertas.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) tarybos prezidentas Vitas Mačiulis teigia, kad jeigu aukcionas nepavyktų, tai nebūtų blogai, – blogiausia, jeigu iš to nebūtų padaryta išvadų, o jos turėtų būti daromos greitai, nelaukiant metus iki naujo aukciono.
„Nieko tokio, bet būtų labai blogai, kad nebandytų galvoti keisti, tai tas būtų liūdna“, – sakė V.Mačiulis.
M.Nagevičius, paklaustas, ar elektros vartotojai galiausiai laimės iš naujos paramos schemos, teigia, kad didesni gamybos pajėgumai ir, atitinkamai, didesnė pasiūla gali mažinti elektros rinkos kainas.
„Jiems (gamintojams – BNS) bus iš VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų) mokėjimas už tą priedą, bet jie numuš bendrą rinkos kainą. Tai išeina, kad vartotojai gali net išlošti – net neskaičiuojant tų pridėtinių verčių ir kiek jie (gamintojai) sumoka mokesčių Lietuvai“, – sakė LAIEK prezidentas.
Aukcionai – dar vienas kelias į energetinę laisvę
2018 metų pabaigoje Seimas pritarė naujam atsinaujinančios energetikos plėtros modeliui, pagal kurį parama AEI elektrinėms bus skirstoma technologiškai neutralių aukcionų būdu. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad būsimi aukcionai žymi naują etapą atsinaujinančioje energetikoje.
Europos Komisija (EK) balandį pranešė pritarusi valstybės paramos schemai. Pasak jos, bendras paramos biudžetas, preliminariais skaičiavimais, per 12 metų sieks 385 mln. eurų.
Energetikos ministerija tuomet pabrėžė, kad plėtra bus finansuojama iš VIAP lėšų ir vartotojams papildomai nekainuos, kadangi nuo 2021 metų daliai AEI gamintojų, gaunančių paramą pagal dabartinę paramos schemą, baigsis skatinamasis laikotarpis, o paramos intensyvumas bus mažesnis.
Pirmojo aukciono nugalėtojai bus skelbiami 2020 metų pradžioje. Jei jo metu nebus paskirstyta visa planuojama išdalyti kvota, likęs nepaskirstytas kiekis bus įvertintas nustatant ateityje planuojamų aukcionų kvotas.
Lietuvoje 2020-2022 metais ketinama organizuoti tris atsinaujinančios energetikos aukcionus – po vieną per metus. Kiekviename jų numatyta paskirstyti jau po 0,7 TWh elektros gamybos kvotos, praneša ministerija.
Pasak jos, paskirsčius visą numatytą elektros kiekį, 2025 metais Lietuva pasiektų tikslą 38 proc. suvartojamos elektros pagaminti iš AEI. Planuojama, kad 2025 metais AEI naudojančios elektrinės pagamins iki 5 TWh elektros ir tai leis 30 proc. sumažinti jos importą.
Lietuva šiuo metu importuoja didžiąją dalį suvartojamos elektros energijos.
