Vis dėlto plėtotojai įžvelgia galimybių keisti paramos modelį, šaliai siekiant deklaruotų atsinaujinančios energijos gamybos tikslų. Energetikos ministerija žada, kad pokyčių bus, nors paramos schemos keisti dar nenumatoma.
Rugsėjo pradžioje, nesulaukus minimalaus paraiškų kiekio, neįvykusiu paskelbtas aukcionas, kuriame planuota paskirstyti 0,7 TWh metinę gamybos kvotą. Kliūčių radosi ir dėl pirmojo aukciono – jį laimėjusi bendrovė iki šiol negauna leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus.
Tendencija: elektrines stato savo jėgomis
Lietuvos ir užsienio energetikos bendrovėms atstovaujantys projektų vystytojai sako, kad dabartinė paramos forma Lietuvoje neskatina dalyvauti aukcione, jie siūlo tobulinti sistemą.
Lietuvos energetikos grupė „E energija“ teigia, kad bendrovė pasirinko strategiją vystyti parkus be valstybės paramos.
„Neįvykęs aukcionas rodo teisingai pasirinktą „E energijos“ strategiją vystyti vėjo parkus be valstybės pagalbos. Aukciono paramos modelis (rinkos kaina plius priedas) nesukuria vystytojams pridėtinės vertės, kadangi visiškai neeliminuoja rinkos kainos rizikos. Kartu su aukcionu atsirandantys laiko rėmai ir papildomi įsipareigojimai nusveria labai menką finansinę aukciono naudą“, – BNS atsiųstame komentare sako grupės generalinis direktorius Gediminas Uloza.
Kartu su aukcionu atsirandantys laiko rėmai ir papildomi įsipareigojimai nusveria labai menką finansinę aukciono naudą, – teigia G.Uloza
Estijos energetikos holdingui „Eesti Energia“ priklausančios energetikos projektų vystytojos „Enefit Green“ Lietuvoje vadovas Linas Sabaliauskas teigia, kad neįvykęs aukcionas rodo nepakankamą valstybės suinteresuotumą savo pačios patvirtintos energetikos strategijos įgyvendinimu.
„Dalyvauti konkurse, kuriame prisiimami papildomi įsipareigojimai, yra nelogiška, kadangi vykdant projektą rinkos sąlygomis rizikos mažesnės, iš to išplaukia, kad komerciniai parkai bus pastatyti tiek, kiek jie bus reikalingi verslui (gamyba, paslaugų sektorius). Valstybės programoje numatytos priemonės bus įgyvendintos tokia apimtimi, kiek tai bus konkurencinga rinkoje ir įdėta valstybės pastangų“, – aiškino L.Sabaliauskas.
Lietuvos valstybės valdoma „Ignitis grupė“ komentuoja, kad neįvykus aukcionui matyti, jog bent jau šiuo metu žalioji energija gali būti vystoma ir be paramos, tačiau tik ateitis parodys, ar tokia tendencija bus tvari.
„Paskutiniai pavyzdžiai rinkoje rodo, kad žalioji energetika gali būti vystoma ir be paramos. Tačiau dauguma ekspertų mano, kad sausumos vėjo energetikos projektų kainos pasiekė žemiausią ribą ir projektai greičiausiai nebepigs, taigi, laikas parodys, kiek tvari ši tendencija“, – teigia grupės Ryšių su visuomene komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius.
Tarp siūlymų – paramos schemos keitimas, atskirų aukcionų rengimas
Lietuviško kapitalo tarptautinei grupei „Modus Group“ priklausančios energetikos įmonės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius teigia, kad įmonė šių metų aukcione nedalyvavo. Jo teigimu, vėjo energetikos projektai jau gali vystytis savo jėgomis – ir tai vyksta. Be to, šiuo metu atsinaujinančios energetikos aukcionai palankiausi būtent vėjui, su kuriuo kitoms technologijoms konkuruoti sudėtinga.
Eksperto teigimu, norint labiau paskatinti ir subalansuoti atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje, galima būtų organizuoti aukcionus skirtingoms technologijoms, atitinkamai nustatant skirtingas kainų lubas.
„Saulės ir vėjo energija turi skirtingus vertės gamybos profilius – todėl iš principo mažiausia kaina nėra tinkamas kriterijus palyginimui“, – sakė jis.
Pasak „E energijos“ grupės vadovo G.Ulozos, vienintelis patrauklus aukciono modelis, kuris pritrauktų reikšmingą dalyvių skaičių būtų vadinamasis kainų skirtumo (angl. contract for difference, CfD) modelis, šiuo metu taikomas Lenkijoje.
Saulės ir vėjo energija turi skirtingus vertės gamybos profilius – todėl iš principo mažiausia kaina nėra tinkamas kriterijus palyginimui, – sakė R. Sklepovičius.
„Toks modelis leistų nepriklausomiems vystytojams finansuotis projektus ilgesniais ir patrauklesniais terminais bei atvertų galimybes mažesniems rinkos žaidėjams. Labai keista matyti, kad būtent (Lietuvoje planuojamam – BNS) jūriniam aukcionui kaip tik šis modelis ir svarstomas, nors ten dalyviai tikrai bus didelės energetikos bendrovės, kurios finansavimo klausimus sprendžia korporatyviniu lygiu“, – sako G.Uloza.
„Green Genius“ vadovas R.Sklepovičius taip pat teigia, kad verta svarstyti apie paramos schemos keitimą.
„Kai kuriose valstybėse investuotojams į žalią energetiką siūlomas ilgalaikis elektros kainos fiksavimas – taip mažinama elektros kainos svyravimo rizika. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje aukciono dalyviai konkuruoja siūlydami mažiausią kainą, kuri fiksuojama ilgajam laikotarpiui. Jeigu kaina rinkoje būna didesnė nei pasiūlyta, skirtumas grįžta valstybei. Jeigu kaina būna mažesnė, tokiu atveju primokama elektros energijos gamintojui“, – argumentavo R.Sklepovičius, turėdamas omenyje jau minėto CfD modelio variantą.
„Apibendrinant: norint didesnės atsinaujinančios energijos plėtros, būtų galima svarstyti ilgalaikį kainos fiksavimą ir atskirti aukcionus pagal technologijas“, – pridūrė jis.
L.Sabaliauskas, paklaustas, nuo ko priklausytų bendrovės „Enefit Green“ dalyvavimas būsimuose aukcionuose, sakė, kad valstybė turėtų pasiūlyti patrauklias sąlygas.
„Mes nematome prasmės dalyvauti aukcione, kurio laimėtojas turi užtikrinti projekto komercinę veiklą nuo „A“ iki „Ž“, o siūlomas priedas neužtikrina jokio investicijos saugumo, dar daugiau – prisiimami papildomi įsipareigojimai“, – teigė jis.
„Ignitis grupės“ teigimu, kalbant apie kitų metų aukcionus, rinkos dalyviai dažnai pasigenda didesnio aiškumo sprendžiant radarų apsaugos zonų reguliavimo klausimus.
Mes nematome prasmės dalyvauti aukcione, kurio laimėtojas turi užtikrinti projekto komercinę veiklą nuo „A“ iki „Ž“, o siūlomas priedas neužtikrina jokio investicijos saugumo, - sako L.Sabaliauskas.
„Šnekant apie ateities projektus, kiekvienas projektas yra individualus, priklauso nuo gamtinių sąlygų bei konkurencinės aplinkos prisijungti prie perdavimo sistemos, taigi, apie dalyvavimą sprendimą priimsime artėjant aukcionams“, – kalbėdamas apie perspektyvas sakė A.Ketlerius.
G.Ulozos teigimu, „E energijos“ grupė iš valstybės tikisi ir stabilumo bei aiškumo aplinkosaugos procedūrose, mokesčių politikoje ir energetikos reglamentavimo srityje.
„Daug naudingiau visas šias aukcionams numatytas lėšas būtų nukreipti antžeminių elektros perdavimo tinklų stiprinimui, kad vystytojai galėtų prijungti daugiau vėjo parkų ten, kur vėjo sąlygos leidžia juos vystyti be jokios paramos“, – pridūrė jis.
Ministerija: paramos schema kol kas nekis, bet kitos sąlygos gerės
Energetikos ministerija teigia, kad bent jau artimiausiu metu paramos aukcione schema keičiama nebus, tačiau yra numatyti įstatymų pakeitimai dėl leidimų plėtoti elektros gamybą išdavimo terminų.
„Šiuo metu neplanuojama iš esmės keisti paramos schemos, o jeigu tai būtų daroma, tai tik plačiai išdiskutavus su visomis suinteresuotomis pusėmis. Taip pat numatoma, kad esant laisvos kvotos, kitas aukcionas galėtų įvykti kaip suplanuota tvarkaraštyje – 2021 metų balandžio 6 dieną“, – BNS komentavo ministerija.
Ji pažymi, kad stebint atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrą pagal išduotus leidimus plėtoti, matyti, jog žaliosios energetikos plėtra intensyviai vyksta ir be valstybės paramos, o tai, pasak jos, yra vienas iš Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) įtvirtintų AEI plėtros principų, – skatinti šią plėtrą tol, kol energijos iš AEI gamyba pasieks rinkos kainą.
Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, nuo 2017 metų pabaigos iki šių metų rugpjūčio, išduoti leidimai plėtoti vėjo elektrines, kurių bendra įrengtoji galia sudaro daugiau nei 690 MW.
„Energetikos ministerija ir toliau sieks sudaryti palankias sąlygas AEI plėtrai be valstybės paramos – jau dabar yra sukurtos sąlygos gamintojams tiesiogiai su vartotojais sudaryti atsinaujinančių išteklių pirkimo pardavimo sutartis, siūloma įtvirtinti, kad pagal šias sutartis parduodant elektros energiją vartotojai būtų atleisti nuo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio“, – teigiama ministerijos komentare.
VERT pirmininkė Inga Žilienė teigia, kad neįvykęs aukcionas galėtų rodyti, jog šiuo metu tiek susiformavusi elektros energijos kaina biržoje, tiek jėgainių įrengimo kaštai leidžia veikti rinkos sąlygomis ir be valstybės skatinimo, pranešė taryba.
Nesklandumai po pirmojo aukciono
Energetikos ministerija teigia, kad, jos žiniomis, susidomėjimas skelbiamu šiemet aukcionu buvo, tačiau neįvykusiam aukcionui įtakos turėjo pasikeitusi praktika dėl poveikio aplinkai vertinimo, o tai lemia, kad aukciono laimėtojams nepakanka įstatyme nustatyto trijų mėnesių laikotarpio kreiptis dėl leidimo plėtoti gamybą.
„Reaguodama į tai, Energetikos ministerija inicijavo Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai atrankos dėl poveikio vertinimo išvadoje nurodoma, kad reikalinga atlikti pilnas poveikio vertinimas, kreipimosi dėl leidimo plėtoti išdavimo terminas pratęsiamas“, – rašoma komentare.
Pirmojo technologiškai neutralaus žaliosios energetikos aukciono laimėtojui „Windfarm Akmenė One“ dar nepavyko gauti leidimo.
VERT patvirtino BNS, kad leidimas laimėtojui nėra išduotas, nes taryba sprendimą dėl leidimo išdavimo priims „pasibaigus teisminio ginčo tarp „Windfarm Akmenė One“ ir Aplinkos apsaugos agentūros nagrinėjimui, dėl kurio buvo atidėtas sprendimo dėl leidimo išdavimo priėmimas“.
Pagal dabar galiojančią tvarką aukciono laimėtojas ne vėliau kaip per tris mėnesius po jo paskelbimo laimėtoju privalo gauti leidimą plėtoti elektros gamybos pajėgumus.
Pernai rugsėjį paskelbtame pirmajame aukcione paskirstyta 0,3 TWh kvota, jį laimėjusi „Windfarm Akmenė One“ dalyvavo pasiūliusi 0 eurų, tad valstybės parama jai nepriklausys. Pastarajam aukcionui buvo nustatytas 3,86 euro maksimalus priedas. Aukcione dalyvavo septyni dalyviai.
Šį ketvirtadienį VERT turėtų įforminti, kad šių metų, tai yra, antrasis, aukcionas neįvyko. Posėdžiui pateiktoje pažymoje nurodoma, jog iš viso įregistruotas tik vienas dalyvis. Minimalus jų skaičius surengti aukcionui yra trys.
Šių metų aukcione dalyviams siūlyta varžytis dėl 3,02 euro už MWh priedo prie elektros biržos kainos. Neįvykus aukcionui, jam numatytoji 0,7 TWh kvota bus paskirstoma kituose aukcionuose.
Aukcionuose gali dalyvauti visos technologijos – saulė, vėjas, biodujos, biomasė. Dalyviai gali teikti siūlymus dėl pageidaujamo kainos priedo, o laimėtojas išrenkamas pagal pasiūlytą mažiausią kainos priedą.
Laimėtojas arba laimėtojai turi elektros persiuntimo pirmenybę, taip pat 12 metų gali gauti kainos priedą prie elektros energijos biržos kainos. Tačiau laimėtojas įsipareigoja 12 metų gaminti aukcione laimėtą elektros kiekį (ne mažiau kaip 80 proc. laimėtos skatinimo kvotos).
