Šią savaitę Ženevoje vyko neeilinė Espoo konvencija, kurioje svarstyta ataskaita dėl Astravo atominės elektrinės.
Ataskaita ketvirtadienį patvirtinta 30 balsų. O tai reiškia, kad Espoo pripažino Baltarusiją pažeidusia tris konvencijos punktus.
Baltarusija galvojo, kad gali nebekreipti dėmesio į tarptautinius susitarimus, kad gali savo kieme gyventi taip, kaip jiems patinka. Tačiau tai jiems primins, kad taip daryti negalima, – sakė L.Galkutė.
Pažeidė tris straipsnius
Baltarusija pažeidė Espoo konvencijos dalis: netinkamai pasirinko statybų aikštelę, nesikonsultavo su poveikį patirsiančiomis šalimis.
„Pergalė!!!!! 30 balsų ... sprendimas dėl Astravo priimtas!!!!!!! TAI galutinis ir nekeičiamas sprendimas. AČIŪ dešimtims žmonių, kurie dirbo, kad būtume ten, kur dabar esame“, – feisbuke džiaugėsi Aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
15min jis aiškino, kad baudų ar kitokių sankcijų už pažeidimą Baltarusijai nėra numatyta.
Šalys negali sustabdyti paties projekto, – sakė M.Norbutas.
„Tai yra galutinis sprendimas, kuris pasako, kad Astravo projektas yra statomas pažeidžiant tarptautinius susitarimus. Daugiau prie šito klausimo nebus grįžtama. Konstatuota, kad pažeidė konvenciją. Ką tai reiškia? Pirmiausia tai yra reputacijos klausimas Baltarusijai kaip šaliai, kuri nesivadovauja tarptautiniais susitarimais, kuriuos yra pati pasirašiusi ir ratifikavusi. Antras klausimas, tų šalių ir įmonių, kurios padeda įgyvendinti projektą, jos taip pat prisideda prie paties pažeidimo. Kyla klausimas ir apie jų reputaciją tarptautiniu mastu“, – 15min sakė M.Norbutas.
Pasak jo, tarptautiniai susitarimai skirti išspręsti problemas tarp įvairių šalių, kad būtų suderinti sprendimai, kad visos šalys būtų tinkamai informuotos, būtų imtasi visų reikalingų priemonių, tarkime, dėl poveikio aplinkai.
„Šalys negali sustabdyti paties projekto. Bet tai duoda esminį dalyką – tai yra konstatavimas, kad tarptautinis susitarimas yra pažeistas. Bet kuri šalis investuoja ir labai daug pinigų reputacijai kurti, nes tai leidžia pritraukti investicijų, kuri gerus santykius, kurie užtikrina bendrų projektų įgyvendinimą, tai deda pagrindus vystytis šalims, ir tai yra labai svarbu“, – aiškino M.Norbutas.
Tai buvo Lietuvai galimybė parodyti projekto absurdiškumą ir nesuderinamumą su tarptautiniais reikalavimais, – 15min sakė Ž.Vaičiūnas.
Aplinkos ministerijos teigimu, skundą, kad atliekant Astravo AE poveikio aplinkai vertinimą buvo pažeista konvencija, Lietuva pateikė dar 2011 metais, negavusi Baltarusijos atsakymų į užduotus esminius klausimus, rašo BNS.
2013 metais Įgyvendinimo komitetas konstatavo, kad Baltarusija, plėtodama AE projektą, pažeidė konvencijos nuostatas, ir pateikė rekomendacijas pažeidimams ištaisyti. Šias rekomendacijas 2014 metais patvirtino konvencijos šalių 6-asis susitikimas. Įgyvendinimo komitetui buvo pavesta išsamiai įvertinti Baltarusijos veiksmus jas įgyvendinant.
Komitetas 2017-2018 metais išnagrinėjo Astravo AE poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir nusprendė, kad Baltarusija pažeidė Espoo konvenciją, nepagrindusi galutinio sprendimo Astravą pasirinkti aikštele branduolinei jėgainei statyti.
Lietuva yra pagrindinė už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo jėgainės kritikė – jos teigimu, objektas statomas nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.
Energetikos ministras: Baltarusija per galvą vertėsi, kad sprendimas nebūtų priimtas
Šiuo metu Ženevoje esantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas 15min sakė, kad labai džiaugiasi priimta ataskaita vien jau dėl to, kad Baltarusija dėjo dideles pastangas ir įvairiais keliais bandė sustabdyti ataskaitos tvirtinimą.
„Buvo daug bandymų, kad sprendimas nebūtų priimtas. Buvo per galvą vertimosi, kad tik šiandien nebūtų sprendimo. Bet jis yra. Lietuvos skundas, pateiktas 2011 metais, dabar buvo patvirtintas. Buvo pakankamai daug visokių pastangų iš Baltarusijos pusės – ir laiškai Europos parlamentarams, ir visokie procedūriniai bandymai, kitokie veiksmai, siekiant, kad sprendimas nebūtų priimtas“, – aiškino energetikos ministras.
Pasak jo, dabar iš esmės nėra galimybės ištaisyti padėtį ir projektas pažeidžia tarptautinius susitarimus.
„Kas iš to, kokia to nauda? Šitame formate klausimą užbaigiame, šį sprendimą galėsime naudoti visuose kituose formatuose. Tai yra labai svarbi ir stipri žinia“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Sprendimą palaikė visos Europos Sąjungos valstybės – 30 iš 36 susitikime dalyvavusių valstybių balsavo už ataskaitos patvirtinimą.
„Tai buvo Lietuvai galimybė parodyti projekto absurdiškumą ir nesuderinamumą su tarptautiniais reikalavimais“, – sakė ministras.
Šis sprendimas nesustabdys Astravo atominės elektrinės, į kurią branduolinis kuras bus pradėtas vežti jau kovą, o pati atominė pradės veikti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
„Sprendimas nereiškia, kad projektas čia ir dabar turi būti sustabdytas. Reputaciniai dalykai yra pakankamai skaudūs, pastangos didelės daromos, kad toks sprendimas nebūtų priimtas“, – tvirtino Ž.Vaičiūnas.
Ekspertė: ši dėmė baltarusius lydės visur
Darnaus vystymosi ekspertė Laima Galkutė sako, kad nors Espoo konvencijos pažeidimai ir realiai nenubaus Baltarusijos, tačiau šalies reputacijai tai didelė grėsmė.
„Baltarusija galvojo, kad gali nebekreipti dėmesio į tarptautinius susitarimus, kad gali savo kieme gyventi taip, kaip jiems patinka. Tačiau šis sprendimas jiems primins, kad taip daryti negalima“, – 15min dėstė L.Galkutė.
Pasak jos, tai labiau etikos, o ne teisinis klausimas. Ekspertė pridūrė, kad toks sprendimas šalies reputacijai meta dėmę ir tarptautiniuose susitikimuose tai nebus pamiršta.
Kita vertus, L.Galkutė mano, kad Lietuva galėjo pradėti skųstis dar tada, kai baltarusiai tik svarstė apie vietą, kur statys elektrinę. „Reikėjo jau tada kelti skaidrumo klausimą“, – mano ji.
Rytas Staselis: tai moralinė Lietuvos pergalė
Energetikos ekspertas Rytas Staselis teigia, jog sprendimas jėgainės statybų nesustabdys, tačiau jis turės poveikį projekto reputacijai, rašo BNS.
„Moralinis koziris, kad Lietuva turi teisę nerimauti (...). Šiaip ar taip, tai yra svarbu, nes tuo sprendimu bus galima mojuoti politinėse diskusijose įvairiose formose, tarptautinėse organizacijoje. Ir, žinoma, diskutuoti su Baltarusija, kada ji sakys, kad viskas tvarkoje. Aišku, mūsų diplomatai nuveikė daug darbo, bet tokio sprendimo buvo tikimasi“, – BNS sakė Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas R.Staselis.
Pasak jo, sunku tikėtis, kad Baltarusija kaip nors atsižvelgtų į Ženevoje priimtą sprendimą.
„Atsižvelgti nėra į ką, nes Espo konvencija yra daugiau apie polinkį aplinkai, apie diskusijas su kaimynais ir taip toliau, ko nebuvo padaryta. Tai dabar, kai jau procesas (Astravo AE statybų – BNS) pabaigoje, tai nemanau, kad jis sustotų (...) Baltarusijai tai bus dėmė. Jie paskutinius metus bandė tą projektą visaip išbalinti – TATENA misijomis, kur rodydavo tai, kas jiems naudinga“, – aiškino ekspertas.
Baltarusija priekaištus atmeta
Baltarusijos ambasada Lietuvoje taip pat sureagavo į sprendimą. Pranešime spaudai baltarusiai atmeta priekaištus, kad nepakankamai suteikė informacijos apie elektrinės statybos vietą. Espoo sprendimą ambasada vadina antibaltarusišku, o balsavimo rezultatai esą jau buvo nulemti iš anksto.
Ambasada pranešime kaltinama Espoo koncencija manipuliavimu ir tarptautinės teisinės sistemos degradavimu.
