Žinoma, norint užtikrinti geresnę ateitį būsimoms kartoms, būtina palaikyti ekonominį, technologinį, ekologinį, socialinį ir psichologinį vystymąsi dabartyje. Šis ES tikslas yra Europos žaliojo kurso pamatas ir atitinka Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įsipareigojimus pasauliniame kontekste.
Pastaraisiais metais visuomenės atsparumas vis labiau išbandomas jai susiduriant su nenumatytomis kliūtimis, tokiomis kaip pasaulinis koronaviruso protrūkis, regioniniai kariniai konfliktai ir kt.
Tačiau didėjanti energetinė nelygybė išlieka svarbiausiu iššūkiu klimatui neutralios visuomenės link. 2020 metais prasidėjus COVID-19 pandemijai, sustojus pramonės įmonių veiklai ir įsivyravus sąstingiui beveik visose gyvenimo srityse, buvo pastebėtos dvi priešingos tendencijos: pirmoji – reikšmingas išmetamų teršalų kiekio sumažėjimas, antroji – didžiulis ekonominis nuosmukis. Nuo 2022 metų stiprėjanti geopolitinė įtampa ir sparčiai augančios energijos kainos dar labiau paaštrino energetinio nepritekliaus problemą.
Energetinė nelygybė ir energetinis skurdas
Mokslinėje literatūroje daug painiavos įneša terminų energetinė nelygybė ir energetinis skurdas vartojimas. Šie terminai dažnai naudojami kaip sinonimai, nors iš tiesų apibrėžia skirtingus reiškinius. Energetinė nelygybė išryškina netolygumus siekiant prieigos prie energetinių išteklių, juos skirstant ir naudojant tarp įvairių socialinių grupių. Energetinis skurdas reiškia energijos išteklių, būtinų pagrindiniams žmogaus poreikiams patenkinti, nepasiekiamumą.
Energetinės nelygybės įtaka gyvenimo kokybei
Ne paslaptis, kad energetinė nelygybė prisideda prie to, jog šiandieninės visuomenės gyvenimo kokybė prastėja ir kelia grėsmę ateities kartoms. Energetinė nelygybė apibrėžia, kad ne visi turi vienodas galimybes pasiekti ir naudotis energetiniais ištekliais.
Negana to, tai lemia energijos prieinamumo, kainos ir kokybės skirtumus įvairiose socialinėse grupėse. Energetinė nelygybė taip pat skatina socialinę ir ekonominę atskirtį, trikdo žmonių vystymąsi, didina skurdo riziką ir prisideda prie klimato kaitos. Taip kyla pavojus ne tik mums, žmonėms, bet ir mūsų aplinkai.
Energetinę nelygybę puikiai iliustruoja šie pavyzdžiai. Mieste gyvenantys žmonės dažniausiai turi prieigą prie modernių šildymo sistemų, patikimo elektros tiekimo, greito interneto. Jų namai yra gerai apšildyti ir apšviesti, jie gali dirbti ar mokytis nuotoliniu būdu be trikdžių. Tačiau kaimų gyventojai neretai neturi patikimos elektros tiekimo infrastruktūros, jų namai šildomi senomis krosnimis, kurios nėra efektyvios ir gali kelti grėsmę sveikatai dėl dūmų ir oro taršos. Be to, gyvenančiųjų kaimuose internetas gali būti lėtas, o tai trukdo dirbti ar mokytis iš namų ar naudotis internetu kitoms reikmėms. Tokia situacija atspindi nelygybę tarp miesto ir kaimo gyventojų.
Kitas pavyzdys – vienišas pensininkas gauna nedidelę pensiją ir gyvena senos statybos daugiabutyje. Didelė dalis senolio pajamų atitenka būsto šildymui žiemą. Deja, dėl aukštų energijos kainų jis vis tiek negali palaikyti atitinkamos temperatūros ir yra priverstas gyventi šaltame bute. Ši situacija taip pat parodo energetinę nelygybę, kai žmogus negali užtikrinti tinkamos šilumos savo namuose dėl finansinių apribojimų.
Energetinis skurdas ir nelygybė – pasaulinė problema
Energetinis skurdas – tai būsena, kai dėl finansinių sunkumų asmuo negali naudotis energetiniais ištekliais, būtinais pagrindiniams jo poreikiams ir gerovei užtikrinti.
Ši skurdo rūšis apima ribotą elektros energijos prieigą, švaraus kuro maistui gaminti, būstui šildyti ir vėsinti trūkumą ar net viso to nebuvimą. Energetinis skurdas labiau būdingas besivystančioms šalims, kurios turi neišvystytą arba nepakankamai išvystytą infrastruktūrą, o tai riboja žmonių prieigą prie energetikos išteklių.
Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad Afrikos regione, esančiame į pietus nuo Sacharos, net 4 iš 5 žmonių neturi galimybės gauti reikalingų energijos išteklių. Tiesa, reikia paminėti, jog energetinė nelygybė taip pat yra gana opi problema ir išsivysčiusiose visuomenėse.
Nors ES, priešingai nei minėtame Afrikos pavyzdyje, prieinamumas prie energijos išteklių yra pakankamai geras , energetinę nelygybę čia rodo kiti veiksniai. Tai – mažos pajamos, neefektyvus būstas, reikalaujantis didelių energijos sąnaudų, ar aukštos energijos kainos.
ES gyventojų, patiriančių energetikos išteklių nepriteklių, skaičius siekia nuo 50 iki 125 milijonų žmonių. Taigi, reikia skubiai imtis veiksmų, kad būtų galima pagerinti ES piliečių gyvenimo kokybę. Tai ypač svarbu, jei norima skatinti tvarumą pereinant prie klimato požiūriu neutralios visuomenės.
Dabartinė situacija ir ateities tikslai
Viename iš Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų (nr. 7) pabrėžiama, jog būtina užtikrinti, kad iki 2030 metų visi planetos gyventojai turėtų prieigą prie energetikos išteklių ir galėtų juos įpirkti. Tai apima vienodas galimybes norint įsigyti elektros ir maisto gamybai reikalingų išteklių, didesnį atsinaujinančios energijos šaltinių bei energijos vartojimo efektyvumo priemonių pasirinkimą.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, apie 760 milijonų žmonių vis dar neturi prieigos prie elektros.
Negana to, prognozuojama, kad šis skaičius per ateinančius metus, tikėtina, sumažės tik iki 745 milijonų. Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą – iki 2030 metų užtikrinti visuotinę prieigą prie energetinių išteklių – kasmet reikia prijungti beveik 100 milijonų žmonių. Deja, kaip rodo statistika, per pastaruosius metus energija aprūpinome (prijungėme) tik 15 milijonų žmonių. Tokie skaičiai kelia nerimą, ypač tiems žmonėms ir bendruomenėms, kurias tai veikia tiesiogiai. Apie 2,4 milijardo žmonių, arba trečdalis pasaulio gyventojų, negali gauti maisto ruošimui tinkamų išteklių. Be to, energetinių išteklių trūkumas gali pakenkti socioekonominiam vystymuisi, riboti mokymosi galimybes, trikdyti sveikatos priežiūros sistemą ir didinti skurdo rizikos lygį.
Energetinis nesaugumas ES: kainų šuoliai ir jų pasekmės namų ūkiams
Remiantis naujausiais duomenimis, net dešimtadalis ES gyventojų neišgali tinkamai apšildyti savo būstų. Tai itin aktuali problema Bulgarijoje, Kipre, Graikijoje, Lietuvoje ir kt.
Šiose šalyse beveik penktadalis namų ūkių negali išlaikyti pakankamo būsto šildymo lygio. Reikia pabrėžti, kad tokių namų ūkių skaičius ES nuolat auga: 2020 metais netinkamai apšildomi būstai ES siekė 7,5 proc., o 2022 metais – 9,3 proc. Žinoma, toks procentų augimas nuo 2020 metų yra susijęs su geopolitinėmis įtampomis ir dėl to kylančiomis energijos kainomis.
2022 metais energijos kainos ES gerokai pakilo dėl pasaulinio didmeninių energijos kainų šuolio, prasidėjusio po 2021 metų pandemijos ir didėjančios tarptautinės energijos paklausos. Rusijos invazija į Ukrainą dar labiau pablogino situaciją.
Kadangi ES yra labai priklausoma nuo importuojamos energijos, importo kainų kilimas paveikė tiek įmones, tiek vartotojus. Per metus, nuo 2020 metų gruodžio iki 2021 metų gruodžio, energijos importo kainos euro zonoje pakilo daugiau nei du kartus. Konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, Rusijos sprendimas nutraukti dujų tiekimą tam tikroms ES narėms lėmė didesnes dujų kainas, negana to, elektros kainos ES taip pat pasiekė rekordines aukštumas. Pagal oficialią ES statistiką, elektros kainos pakilo daugumoje ES valstybių, tačiau didžiausias pokytis buvo nustatytas Nyderlanduose (953,2 proc.), Lietuvoje (87,8 proc.) ir Rumunijoje (77,3 proc.).
Karinių konfliktų poveikis aplinkai ir klimato kaitai
Daug kur pasaulyje aktyviai kovojama su klimato kaita siekiant pereiti prie klimatui neutralios visuomenės ir užtikrinti ateities kartoms geresnį gyvenimą. Tačiau kai kuriose pasaulio dalyse į kintantį klimatą reaguojama pasyviai, o tai gali turėti rimtų pasekmių aplinkai ir žmonių gyvenimo kokybei.
Įdomus faktas, kad pasaulio ginkluotosios pajėgos atsako už beveik 6 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, bet daugumos valstybių vyriausybės net nesusimąsto apie tokią jų kariuomenių daromą žalą.
Vykdant karinius veiksmus sunaudojami milžiniški kiekiai iškastinio kuro, o tai tiesiogiai prisideda prie globalinio atšilimo. Negana to, šiuolaikiniai karo metodai itin kenkia laukinei gamtai ir biologinei įvairovei – net apie 90 proc. didelių gyvūnų mirčių paveiktose teritorijose lemia šalutinis karinių konfliktų poveikis.
Karo keliama tarša taip pat veikia vandenį, dirvožemį bei orą ir kelia grėsmę karinių konfliktų zonose gyvenančių žmonių sveikatai. Žinoma, karai turi įtakos ne tik kariaujančių valstybių gyventojams, bet ir veikia daugelį juose nedalyvaujančių šalių. Taip kenkiama bendram klimatui, įprastam visuomenės gyvenimui ir išlikimui.
Klimato neutralumas: visuotinė atsakomybė ir ateities gerovė
Atsižvelgiant į aptartus veiksnius, kyla natūralus klausimas: kaip turėtų vykti perėjimas prie klimatui neutralios visuomenės, siekiant užtikrinti pasaulinę taiką, prisiimant visuotinę atsakomybę už aplinką ir garantuojant geresnę ateitį būsimoms kartoms. Tokie svarstymai skatina ieškoti metodų, leisiančių suderinti minėtus tikslus, laikantis energetinio teisingumo principų ir mažinant energetinę nelygybę. Būtent į tai pirmiausia reikia atkreipti dėmesį norint kurti sąmoningą ir socialiai atsakingą visuomenę.
Šis klausimas išties sudėtingas – ne tik dėl savo kompleksiškumo ir gilaus turinio, bet ir dėl būtinybės suderinti daugybę skirtingų interesų bei siekių. Reikia rasti balansą tarp aplinkos apsaugos, ekonominio augimo, socialinio teisingumo ir technologinių inovacijų. Tai reikalauja integruoto požiūrio, ilgalaikės vizijos ir glaudaus bendradarbiavimo tarp vyriausybių, verslo sektoriaus ir visuomenės. Be to, tai yra ir moralinė pareiga, ir būtinybė. Tik tokiu būdu pavyks įgyvendinti užsibrėžtą tikslą ir ugdyti klimatui neutralią bei tvarią visuomenę.
Energetinės nelygybės tyrimai Lietuvoje
Siekdami rasti efektyvių energetinės nelygybės sprendimo būdų, Lietuvos energetikos instituto mokslininkai planuoja atlikti tyrimą, kuris padėtų sukurti metodiką, leidžiančią identifikuoti pagrindines energetinio teisingumo kliūtis Lietuvoje, einant klimatui neutralios visuomenės link.
Baigus tyrimą bus siūlomos konkrečias priemonės energetiniam teisingumui mūsų šalyje užtikrinti ir energetinei nelygybei sumažinti. Tyrimas bus atliekamas remiantis literatūros analizėmis, ekspertų apklausos ir reprezentatyvios gyventojų apklausos išvadomis bei ekonometrine panelinių duomenų analize (analizė, apimanti daugelio metų duomenis ir ekonometrinius metodus). Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT).
