Ž.Vaičiūnas tikina, kad Lietuva turi teisinį pagrindą gauti finansavimą, nes IAE uždarymas buvo stojimo į ES sąlyga, tačiau daug bus diskutuojama dėl to, kokia forma jis turėtų būti suteikiamas.
„Iš principo siūlymas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji reiškia, kad turėtų būti didesnis nacionalinis kofinansavimas. Antroji dalis, kurią pavyko sudėlioti su kitomis šalimis, – tai, kad jei nebūtų atskiros biudžetinės eilutės uždarymui, reikėtų ieškoti kitų alternatyvių ES paramos formų.
Audito rūmų nuomone, atskira biudžeto eilutė nėra tinkamiausia forma. Tai yra mūsų diskusijų su EK erdvė. Audito rūmų išvados nėra privalomojo pobūdžio, bet jos yra svarbios politiškai ir techniškai pačiai Komisijai“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė Ž.Vaičiūnas.
BNS primena, kad Ignalinos AE yra pirmoji pasaulyje branduolinė jėgainė, sustabdyta dėl joje sumontuotų nesaugiais laikomų rusiškų RBMK reaktorių. Pirmasis jos reaktorius buvo išjungtas 2004-ųjų gruodžio 31 dieną, antrasis – 2009-ųjų gruodžio 31-ąją, o galutinai ši elektrinė bus uždaryta iki 2038 metų.
Lietuvai, Bulgarijai ir Slovakijai stojant į ES, viena iš sąlygų buvo 8-ių sovietinių reaktorių uždarymas trijose atominėse elektrinėse. Tai valstybėms tapo didele finansine našta, todėl 1999 metais ES sutiko finansuoti jų uždarymą. Iki 2020 metų bendra ES parama sieks 3,8 mlrd. eurų, Lietuvai teks didžiausia jos dalis.
IAE uždarymo programa finansuojama iš ES paramos lėšų, Tarptautinio rėmimo ir Ignalinos AE fondų, valstybės biudžeto ir kitų šaltinių.
