„Investuoti reikia efektyviai. Tada ateitis bus pakankamai šviesi“, – rodydamas nacionalinio stadiono griuvėsių nuotrauką kalbėjo ekonomistas. Žurnalo „Valstybė“ surengtoje konferencijoje jis skaitė pranešimą apie investicijas energetikos sektoriuje.
Nacionalinis stadionas |
Pasak Ž.Maurico, statistika rodo, kad elektros energijos paklausa didės, nes augs vartojimas. Šiuo metu Lietuva dėl silpnos pramonės suvartoja žymiai mažiau elektros energijos nei vidutiniškai kitos ES narės, mažai energijos naudoja ir namų ūkiai.
„Kad energijos reikės daugiau, dar nereiškia, kad turime investuoti. Galima rasti daug argumentų, kodėl nereikėtų taip daryti“, – sakė Ž.Mauricas.
Elektros energijos rinką jis lygino su finansų rinka. Pastarojoje galima investuoti į akcijas, auksą, obligacijas, valiutą ir žaliavas, tuo metu elektros energijos rinkoje – į atomą, biokurą, dujas, saulę, vėją, anglį, vandenį.
„Nuo 2005 iki 2008 metų akcijų kainos augo 25 proc. Jeigu manome, kad ateitis bus panaši į praeitį, tai lyg ir būtų gerai investuoti. Bet kas atsitiko – atėjo krizė, lėmusi 54 proc. nuostolį“, – sakė Ž.Mauricas.
Tuomet kilo klausimas, ar verta investuoti. Daug žmonių dėl tokio nuosmukio buvo išsigandę, nedaug investavo. Tada iki 2011 metų akcijos pabrango 65 proc. ir tie, kas neinvestavo, vėl susirūpino.
„Finansų rinkose šie klausimai yra labai dažni. (…) Niekas tiksliai nežino, kada tinkamiausias metas investuoti. Dalis investuotojų atspėja arba nusėja, bet tai yra ne tas pats, kas žinojimas. Šitą pamoką reikia įsisavinti. Kartais investicijos būna nepelningos, kad ir kokį „Power Point“ ar „Excel“ turėtum“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, panaši tendencija matoma ir energetikoje. Dabar gali atrodyti, kad įžengėme į pigių dujų laikmetį, tačiau niekas iš tiesų nežino, kokia situacija gamtinių dujų rinkoje bus kitąmet.
„Jei rizikinga, gal visai neinvestuoti? Čia juk stresas. Vieną dieną džiaugsmas, kitą dieną – širdies smūgis“, – klausė Ž.Mauricas.
Tačiau faktas tas, kad ilgalaikės investicijos grąža visada yra teigiama, tuo metu jokios investicijos grąža būna tik nulinė.
„Nežinau tokios valstybės, kuri tapo turtinga niekur neinvestuodama. (…) Jeigu kalbame apie trumpalaikes investicijas, svarbus klausimas, kada tą daryti. Jeigu kalbame apie ilgesnio laikotarpio investicijas, tada svarbiau yra kur investuoti. Ilgiau nei 10 metų investuojant svarbiausia tampa investavimo strategija“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, kai kurios investicijos gali būti nuostolingos visą laiką. Tačiau tokių yra mažai. Tam tikrą laiką gali būti nuostolingos visos investicijos, bet visos investicijos negali būti nuostolingos visą laiką.