Progos pajuokauti šia tema pirmadienį nepraleido ir Lietuvos krepšinio rinktinės sutiktuvių renginį Vilniaus Rotušės aikštėje vedęs Mindaugas Stasiulis. Premjerui Algirdui Butkevičiui krepšininkams įteikus 240 tūkst. litų čekį, jis nusistebėjo: „O kur suma eurais? Tai įstatymo pažeidimas“ Į pastabą A.Butkevičius sureagavo pažadu: bus konvertuota – rytoj.
Intrigos reikia paieškoti
Prisipažinsiu: mano santykis su euro įvedimo Lietuvoje tema – beveik platoniškas. Dalyvaudama 15min.lt projekte įsipareigojau stebėti savo produktų krepšelio kainų svyravimus. Iš pradžių detektyvo vaidmuo žavėjo, tačiau labai greitai aistra išblėso – jokio didelio kriminalo taip ir neužčiuopiau.
Tiesa, kartą „išsidūriau“ pirkdama vytintą kiaulienos kumpį. Tačiau pati kalta, nes, pirmiausia buvau neatidi, antra, tikėjau tuo, kuo norėjau tikėti. Klasikinis atvejis: pažiūrėjau į kainą eurais, kuri, nors ir mažesniu šriftu, parašyta etiketės dešinėje pusėje.
Klasikinis atvejis: pažiūrėjau į kainą eurais, kuri, nors ir mažesniu šriftu, parašyta etiketės dešinėje pusėje.
Rinkodaros specialistai sako, kad žmogaus akys visada krypsta į dešinę, todėl reklama dešiniajame laikraščio puslapyje visada būdavo brangesnė.
Giminaitė, dirbanti kasininke viename prekybos centre, nuramino: bent kas penktam klientui, purkštaujančiam dėl kvite įmuštos per didelės kainos, tenka aiškinti, kad jis pažiūrėjo į sumą, nurodytą eurais.
„Na, bet tu man šnipštelk, kokių gudrybių imasi prekybininkai, konvertuodami valiutą?“ – už liežuvio tempiu giminaitę.
„Tai kad jokių – juk pasirašėme Geros verslo praktikos memorandumą“, – užtikrintai paaiškina ji. Negaliu netikėti – kam gi man meluoti?
Kainų stebėjime sumaištį sukėlė ir Rusijos embargas – nemažą mano šeimos pirkinių krepšelio dalį sudaro pieno produktai, vaisiai ir daržovės, kurių kainos pastaruoju metu kryptelėjo kliento pusėn.
Eurui pritaikytas meniu
Vakarieniaujant Trakuose įsikūrusioje „Senojoje kibininėje“ buvo įdomu patyrinėti „europietiškai“ konvertuotą meniu. Iki tol neprisiminiau, kad už kibiną su kalakutiena būčiau mokėjusi 6,22 lito, o su vištiena, kumpiu, sūriu ir grybais – 5,52 lito.
Užtat eurais viskas atrodo labai apvaliai – atitinkamai 1,8 ir 1,6 euro.
Kibinų verslas euro įvedimą pasitinka savaip: kainas litais adaptuoja taip, kad po kelių mėnesių eurais jos atrodytų gražiau.
Tačiau kibino su daržovėmis kaina keistokai atrodo abiem valiutomis – 3,97 lito arba 1,15 euro.
Kitaip tariant, kibinų verslas euro įvedimą pasitinka savaip: kainas litais adaptuoja taip, kad po kelių mėnesių eurais jos atrodytų gražiau.
Iki skausmo tikslu ir teisinga
Trečias mano stebėjimo objektas – sąskaitos už komunalines paslaugas. Pastarasis atnešė tik nuobodulį ir visišką nusivylimą.
„Vilniaus energija“, paprastai plakama už neva išpūstas sąskaitas už šildymą, ir apskritai žiemą dėl visko kalta, viską konvertavo itin skrupulingai. Maža to, dešimtąja cento netgi kliento naudai.
Na, gerai, „Vilniaus energija“ – didžiulė verslo struktūra, galinti įsigyti galingas kompiuterines programas. O kaipgi mokesčius skaičiuoja daugiabučio namo bendrijos buhalteris?
Pirmą kartą gauta sąskaita, išrašyta dviguba valiuta, irgi nenuvylė – viskas iki skausmo tikslu ir teisinga.
Nesaugumui užtenka ir vieno atvejo
Ekonomistai prognozuoja, kad įvedus eurą ryškiausiai gali brangti ne prekės, bet paslaugos. Kirpėja, kurios paslaugomis gimtajame Kaišiadorių rajone naudojausi nuo mokyklos laidų, prieš porą savaičių emigravo į Angliją.
Klausiu, kodėl pabrango jūsų bandelės? Sako, todėl, kad dabar skanesnės. Ir nėra ką prikišti!
Už plaukų dažymą ir kirpimą jai mokėdavau 50 litų. Susiradusi naują kirpėją Vilniuje už tą pačią paslaugą paklosiu triskart daugiau – apie 150 litų. Įdomu, kaip ši suma bus adaptuota po sausio 1-osios.
SEB banko finansų ekspertė Julita Varanauskienė prisipažįsta, kad kainodara euro įvedimo kontekste ją asmeniškai labai domina. Todėl pro ekonomistės akis neprasprūsta mažos smulkmenos, kai dienos pietūs, kainavę 13 litų, staiga pabrangsta iki 14,34 lito.
Arba pamėgtų bandelių kaina netikėtai šokteli keliolika centų. „Klausiu, kodėl pabrango jūsų bandelės? Sako, todėl, kad dabar skanesnės. Ir nėra ką prikišti!“ – juokiasi J.Varanauskienė.
Tačiau tokie pavyzdžiai, tebūnie ir pavieniai, visuomenei sukelia nesaugumo ir įtarumo jausmą, kad po euro viskas brangs.
Pinigų iliuzija
Praktika iki euro įvedimo kainas rašyti dviem valiutomis – išbandyta ir ne iš piršto laužta. Vienas jos deklaruojamų tikslų – skaidrumas. „Tačiau aš manyčiau, kad dar svarbesnis yra kitas, labiau psichologinis aspektas – žmonių pratinimas prie kitos valiutos“, – aiškina J.Varanauskienė.
Žvelgiant teoriškai – o kas gi čia sudėtingo? Padalinai ar padauginai ir gavai sumą. Tačiau žmogus – ne skaičiuotuvas ir ne robotas. Be to, daugybė mokslinių tyrimų įrodo, kad prisitaikyti prie naujos valiutos žmogui reikia daugiau nei metų.
„Pradėję rašyti dvigubas kainas tarsi paankstiname adaptacijos laikotarpį ir sausio pirmą dieną kainos eurais mums neatrodys juokingai mažos“, – sako finansų ekspertė.
Pradėję rašyti dvigubas kainas tarsi paankstiname adaptacijos laikotarpį ir sausio pirmą dieną kainos eurais mums neatrodys juokingai mažos.
Įsivaizduokime, kad skirtinguose kavos išsinešti tinkluose puodelis šio gėrimo kainuoja 3,5, 4,5 ir 5,5 lito. Skirtumas atrodo pakankamai reikšmingas ir nekyla abejonių, kurią kavą pirkti. Tačiau pavertus į eurus kaina atrodys maždaug taip: 1, 1,3 ir 1,6 euro. Psichologiškai vertinant – tas pats vienas euras.
J.Varanauskienė pažymi, kad pinigai monetomis ištirpsta greičiau nei banknotais.
„Pinigų iliuzija irgi yra tyrinėjamų objektas. Tarkime, kai indėlių palūkanos yra 8 proc., mums atrodo, kad tai labai gerai. Tačiau ar tikrai, jei infliacija tuo metu siekia 12 proc.?“ – svarsto specialistė.
Išbandymas retais pirkiniais
Psichologai pastebi, kad pasikeitus valiutai dalis žmonių nemokės elgtis su pinigais. Iš įpročio centai jiems neatrodys menkaverčiai, todėl lengva ranka išleidžiami.
Kiek save pažįstu, pirmuosius mėnesius elgčiausi priešingai – pirkčiau atsakingiau, bandydama pajusti euro vertę. Tačiau J.Varanauskienė įspėjo, kad ir disciplinuotiems vartotojams kyla nenumatytų grėsmių „užsirauti“, perkant retesnio naudojimo daiktus.
„Nekalbu apie televizorius: prieš juos pirkdami žmonės atlieka rinkos tyrimus, – šypsosi finansų ekspertė. – Tačiau batų impregnantą galite nusipirkti už 8 eurus, nors kitoje parduotuvėje jis kainuotų tik 4.”
Pavalgei už 25 eurus – na, ir kas. Įsivaizduokime, kad tai yra vienas prie vieno.
J.Varanauskienė pataria būti budriems, perkant skėtį ar pėdkelnės. „Maždaug įsivaizduojame, kiek litų mokėtume už tokį pirkinį. Bet ar savo ribą esame pavertę ir į eurus?“ – retoriškai klausia specialistė.
Vėl vargšas turistas?
Kalbant apie ribas, įdomu, kokia turistė būsiu, kai atlyginimas į banko sąskaitą įkris eurais. Po kelių savaičių vyksiu atostogauti, todėl vis dažniau pagalvoju, et, turėtume jau tą eurą, nereikėtų keistis pinigų.
Kita vertus, tada jau būtų sunkiau save apgauti, kad, štai, esu Vakarų europietė, todėl būdama užsienyje atsipalaiduosiu ir valiutų mintyse nekonvertuosiu. Pavalgei už 25 eurus – na, ir kas. Įsivaizduokime, kad tai yra vienas prie vieno.
Tačiau uždirbant eurais šiai optinei apgaulei pasiduoti bus sunkiau. Kaip ir apsimesti, kad priklausai viduriniajai klasei pagal europietišką standartą.
Taip pat skaitykite: skaitytojų pastebėti kainų neatitikimai arba netikslumai
„H&M“ gudrybės artėjant eurui.
Kodėl Trakuose pabrango kibinai?
