Grynaisiais bankomatus prieš euro įvedimą užkišę žmonės gali sulaukti FNTT ir VMI dėmesio

Jei atlyginimas jums pervedamas į banko sąskaitą, parduotuvėse atsiskaitote kortelėmis, o santaupas kaupiate ne kojinėje, euro įvedimo nesklandumų tikrai nepastebėjote. Kelias valandas neveikusios bankų kortelės neprilygsta ilgoms valandoms, praleistoms stovint grūstyse prie bankomatų. Bet kuriame Lietuvos banko skyriuje litus į eurus bus galima keisti neribotą laiką, todėl su grynųjų pundais besistumdantys žmonės daugeliui turėtų kelti nuostabą.
Europos aikštėje su litu atsisveikino  ir  Julija Žemaitė, Darius su Girėnu, Vincas Kudirka, Maironis
Europos aikštėje su litu atsisveikino ir Julija Žemaitė, Darius su Girėnu, Vincas Kudirka, Maironis / Vilniaus savivaldybės nuotr.

Lietuvos banko duomenimis, gruodžio 31 d. grynųjų litų apyvartoje kiekis lyginant su metų pradžia sumažėjo per pusę. Žmonės iki euro įvedimo atsikratė daugiau nei 5 milijardų litų. Šis procesas itin suaktyvėjo paskutinėmis gruodžio dienomis.

Prie grynuosius priimančių bankomatų žmonės stojo po kelis kartus per dieną. Mokesčių specialistai pastebi – nėra jokio skirtumo, kur įnešami pinigai. Jei per trumpą laiką sąskaitos papilnėjo didesnėmis sumos, jų savininkai ateityje gali tikėtis klausimų apie pajamų kilmę.

Bankai privalo pranešti

Iki euro įvedimo informacija automatiškai FNTT pasiekdavo, kai suma viršydavo 50 tūkst. litų, tačiau tai nereiškia, kad automatiškai pradedamas tyrimas, – teigė G.Blaškevičius.

Dalis apsukresnių piliečių nusprendė bankams savo grynųjų nerodyti ir keityklomis pavertė prekybos centrus, kuriuose sausio pirmosiomis dienomis išdidžiai už pakelį cigarečių ar šokolado plytelę atsiskaitinėjo stambiomis litų kupiūromis, o grąžą gaudavo eurais.

Kol komerciniai bankai skaičiuoja rekordiškai išaugusias žmonių lėšas sąskaitose, į priežiūros institucijas plūsta informacija apie stambesnes sumas įmokėjusius asmenis. Jei per kelias operacijas savo sąskaitą papildėte didesne nei 15 tūkst. eurų suma, apie tai komerciniai bankai turi informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). Tai juos padaryti įpareigoja Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymas.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pinigai
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pinigai

Jame nustatytas ne tik 15 tūkst eurų slenkstis, tačiau ir prievolė bankams visais atvejais vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų subjektų turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, prireikus – žinias apie lėšų šaltinį.

TAIP PAT SKAITYKITE: SEB bankas: keturiskart padaugėjo į bankomatus įmokamų litų

Kitaip tariant, jei minimalų atlyginimą į savo sąskaitą gaunantis pilietis per trumpą laiką sąskaitą papildė keliomis dešimtis tūkstančių eurų, toks jo elgesys gali sukelti rimtų įtarimų ir klausimų apie lėšų šaltinį.

Informacija nukeliauja automatiškai

Informaciją FNTT perduoda VMI. Jei mokėtojas bus tikrinamas, tai per bankomatus į banką įneštus pinigus mes galėsim pamatyti, – teigė D.Buta.

Kaip 15min.lt teigė advokatų kontoros „Consultax“ advokatas ir partneris Gediminas Blaškevičius, į bankų sąskaitas didesnių sumų grynųjų nepastebėtam įnešti neįmanoma. Grynuosius priimantys bankomatai nėra išimtis.

„Šio operacijos išliks registruose ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bet kokiais pagrindais pradėjusi asmens mokestinį patikrinimą gaus jo finansinių operacijų išrašus iš visų bankų. VMI gali paprašyti informacijos už praėjusius 5 metus. Nustačius neatitikimų asmenys privalės paaiškinti, iš kur gautos lėšos“, – kalbėjo advokatas.

Pasak jo, Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymas bankams yra privalomas. Finansinės įstaigos yra pasitvirtinusios savo vidines procedūras, kaip jį įgyvendinti.

„Paprastai tariant, jei žmogus per trumpą laiko tarpą įneša didelį kiekį pinigų, užsidega raudonos lemputės ir bankas automatiškai siunčia pranešimus atsakingoms institucijoms.

sxc.hu nuotr./Raudonas šviesoforo signalas
sxc.hu nuotr./Raudonas signalas

Iki euro įvedimo informacija automatiškai FNTT pasiekdavo, kai suma viršydavo 50 tūkst. litų, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais automatiškai pradedamas tyrimas. Tiesiog informacija guli FNTT.

Jei tokių raudonų lempučių per metus užsidega daugiau, asmuo patenka į rizikos kategoriją. Bankai turi teisę ir patys paprašyti žmogaus paaiškinti jo finansines operacijas, tačiau šia diskrecijos teise kiekvienas bankas naudojasi skirtingai“, – minėjo G.Blaškevičius.

Sužinos ir VMI

Pašnekovo teigimu, nebūtų nuostabu, jei per pirmąsias dvi 2015 m. savaites Lietuvoje stipriai išaugtų buitinės technikos ar kitų brangesnių prekių pardavimas. „Tai puikus būdas grynuosius paversti kitokiu turtu, kurio nereikia deklaruoti. Pardavėjams yra numatyta prievolė priimti litus ir žmonės tuo naudosis“, – teigė advokatas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Prieš euro įvedimą lietuviai šluoja parduotuvių lentynas – kai kurių prekių jau pritrūko

VMI komunikacijos vadovas Darius Buta 15min.lt teigė, kad per bankomatus įneštas lėšas nesudėtinga patikrinti. „Informaciją FNTT perduoda VMI. Kai atliekame mokestinį tyrimą, mes gauname informaciją apie asmens pajamas. Tyrimui pradėti nereikia jokios kitos institucijos sankcijų. Jei mokėtojas bus tikrinamas, tai per bankomatus į banką įneštus pinigus mes galėsim pamatyti.“

Eurą pasitinkant
Eurą pasitinkant

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis