Politikai jau dabar klausia, ką nuo 2015 metų veiks LB, ar šios institucijos galios netaps tik simbolinėmis ir kaip keisis LB darbuotojų skaičius?
Ar mažės darbuotojų – neaišku
ECB perims trijų didžiausių Lietuvoje registruotų bankų – SEB banko, „Swedbank“ ir DNB – priežiūrą. Už kitų šalyje veikiančių bankų priežiūrą ir toliau bus atsakingas LB.
LB atstovai 15min.lt tiksliai nenurodė, kaip ir ar iš viso keisis įstaigos darbuotojų skaičius. Pateiktuose atsakymuose pabrėžiama, kad LB buvo suteikta naujų funkcijų. Nuo bankų sistemos priežiūros ar pinigų politikos LB taip pat nenusišalins.
„Lietuvai tapus euro zonos nare, ji automatiškai taps ir Bankų sąjungos nare. Prisijungus prie Bankų sąjungos, pradžioje prie vieno iš jos komponentų – Bendro priežiūros mechanizmo, ECB perims trijų didžiausių Lietuvoje registruotų bankų – AB SEB bankas, AB „Swedbank“ ir AB DNB bankas – priežiūrą.
Už kitų šalyje veikiančių bankų priežiūrą ir toliau bus atsakingas LB. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad net ir prižiūrėdamas didžiuosius bankus ECB veiks ne pats, o per nurodymus LB. Kasdienėje veikloje LB ir ECB glaudžiai bendradarbiaus tiek prižiūrėdami didžiuosius tris, tiek mažesnius šalyje veikiančius bankus“, – teigiame banko pateiktame atsakyme.
Naujos funkcijas
Šaliai įsiliejus į euro zoną, LB ir toliau dalyvaus ECB pinigų politikoje – LB valdybos pirmininkas dalyvaus sprendimus dėl pinigų politikos priimančioje ECB valdančiojoje taryboje, o LB atstovai dirbs su pinigų politikos vykdymu susijusiuose komitetuose.
Šaliai įsiliejus į euro zoną, LB ir toliau dalyvaus ECB pinigų politikoje – LB valdybos pirmininkas dalyvaus sprendimus dėl pinigų politikos priimančioje ECB valdančiojoje taryboje, o LB atstovai dirbs su pinigų politikos vykdymu susijusiuose komitetuose.
Šių metų rugsėjį LB įstatymo pakeitimais LB suteikta nauja pareiga įgyvendinti makroprudencinę politiką. Šios naujos politikos krypties, kurią LB vykdys šalia pinigų politikos ir finansinių įstaigų priežiūros, pagrindinis tikslas yra prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą.
„Priimant makroprudencinės politikos sprendimus kartu siekiama užtikrinti tvarų finansų sektoriaus įnašą į šalies ekonomikos augimą. Vykdydamas makroprudencinę politiką LB nuolat stebės ir vertins finansų sistemos stabilumui kylančias grėsmes, nustatys ir skelbs makroprudencinės politikos strategiją bei taikys įvairias reikalingas makroprudencinės politikos priemones – pavyzdžiui, nustatys papildomus griežtesnius bankų kapitalo reikalavimus“, – pranešė LB.
Turėtų mažėti
Jeigu dalį funkcijų perims ECB, tai jas vykdę LB darbuotojai turės būti perkelti į kitas pareigas. Jei mažės darbo, tai gal ir darbuotojų tiek nereikės, – teigė B.Bradauskas.
Kol kas apie konkrečius planus įvedus eurą peržiūrėti LB struktūrą nekalba ir politikai. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Bronius Bradauskas 15min.lt teigė, kad sumažėjus funkcijų turi keistis ir institucijos dydis, o žmonės privalo būti perkelti į kitus skyrius, tačiau kol kas jokių konkrečių planų svarstoma nėra.
„Jeigu dalį funkcijų perims ECB, tai jas vykdę LB darbuotojai turės būti perkelti į kitas pareigas. Jei mažės darbo, tai gal ir darbuotojų tiek nereikės, bet kol kas tiksliai nežinau, kaip tai bus daroma“, – sakė jis.
Apie LB reformą po euro įsivedimo 15min.lt atsakymų negalėjo pateikti ir Finansų ministerijoje. Pernai LB vykdė savo struktūrinę reformą ir atleido ketvirtadalį darbuotojų. Per reorganizaciją, užtrukusią šiek tiek ilgiau nei metus, Lietuvos banke įvairaus lygio vadovų sumažinta nuo 165 iki 87. Bendras darbuotojų skaičius sumažėjo beveik ketvirtadaliu, nuo 794 iki 599.
