Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kainos žmonių galvose kyla daug greičiau nei realybėje

Ketvirtadienį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) surengė tarptautinę konferenciją, skirtą euro įvedimui. Europos Komisijos bei kaimyninių valstybių atstovai gyrė Lietuvą už pasiruošimo darbus ir žmonėms siūlė objektyviai vertinti situaciją. Artėjant euro įvedimui bendras kainų lygis beveik nekinta.
Ką užkąsti per pietus?
Ką užkąsti per pietus? / Clemens Vogelsang, Flickr.com
Latvijos Vartotojų teisių gynimo centro vadovė Baiba Vitolina pasidalijo savo šalies patirtimi įsivedant eurą. Pasak jos, kainų svyravimas buvo nežymus, o vartotojų organizacijos atidžiai stebėjo prekybininkų veiksmus.

Nuotaikos pasikeitė

2010 m. vyko labai aktyvios diskusijos, tačiau dabar estai labai laimingi dėl euro. Praėjusiais metais 76 proc. estų palaikė eurą, – teigė A.Sooniste.

Paklausta, kaip pasikeitė žmonių nuomonė praėjus beveik metams nuo euro įvedimo B.Vitolina minėjo, kad prieš eurą nukreiptos retorikos beveik neliko: „Esame labai skeptiški žmonės. Labiausiai skeptiški buvome, kai keitėsi euras. Turime gražiausius pinigus pasaulyje ir jų nenorėjome atsisakyti. Dabar tų kalbų negirdime.“

Estijos Vartotojų teisių gynimo tarybos vadovas Andresas Sooniste antrino kolegei. „2010 m. vyko labai aktyvios diskusijos, tačiau dabar estai labai laimingi dėl euro. Praėjusiais metais 76 proc. estų palaikė eurą. Vis dėlto nesutinku su latviais, estiški pinigai buvo gražiausi“, – svarstė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Euro zona
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Euro zona

A.Sooniste pabrėžė, kad euras suteikia labai daug pranašumų. Ypač keliaujantiems žmonėms. Taip pat tai skatino šalies Bendrojo vidaus produkto augimo tempus.

Kainos kito ne dėl euro

Kainos yra tarptautinės ir jos turi tendenciją lygintis. Yra laisvas prekių judėjimas ir ši tendencija nesikeis, – prognozavo F.Petrauskas.

Svečias apžvelgė statistinius duomenis, kurie rodo, jog Estijoje rinka keitėsi ne dėl euro. „Euro įtaka kainoms buvo apie 0,2 proc. Dabar taip pat pastebime kainų kilimą, tačiau dėl ekonominių priežasčių“, – kalbėjo A.Sooniste.

Lietuvos VVTAT vadovas Feliksas Petrauksas teigė, kad Lietuva priklauso Europos Sąjungai, kurioje veikia laisva rinka, todėl nenuostabu, kad kainos keičiasi: „Kainos yra tarptautinės ir jos turi tendenciją lygintis. Yra laisvas prekių judėjimas ir ši tendencija nesikeis.“

Europos Komisijos atstovas Rudigeris Vossas teigė, kad labai dažnai vartotojai kainų kilimą linkę perdėti ar net įsivaizduoti – matydami vienos paslaugos ar prekės kainos pasikeitimą, visai tai galvoje projektuoja ir  kitoms prekėms.

Feliksas Petrauskas
Feliksas Petrauskas

Lietuva yra pasiruošusi. Ji atitinka kriterijus. Ji atrodo puikiai, – sakė R.Vossas.

Lietuvoje prognozuojama infliacija šiais metais nesieks vieno procento. Tarptautinė praktika rodo, kad sveikos ekonomikos požymis yra metinė infliacija, kuri siekia 2 proc.

„Lietuva yra pasiruošusi. Ji atitinka kriterijus. Ji atrodo puikiai. Pateikėme rekomendaciją, kaip situaciją dar pagerinti, ir rytoj bus pateikta dar viena rekomendacija, tačiau jos nėra esminės“, – kalbėjo R.Vossas.

Europos Komisijos atstovo buvo paprašyta įvertinti, kodėl Lietuvoje verslas neskuba jungtis prie memorandumo ir įsipareigoti nekelti kainų. „Jeigu pasirašėte, ar tai turi teisinę reikšmę? Ar tai reiškia didesnes bausmes? Nepritariu bausmių griežtumui. Dabar informacija socialiniais tinklais plinta žymiai greičiau, todėl vartotojai turi kur kas didesnes galimybes pranešti apie piktnaudžiavimus“, – kalbėjo R.Vossas.

Eurą pasitinkant
Eurą pasitinkant

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų