Lietuvoje kol kas pažeidimai sudaro 7,2 proc. visų patikrinimų. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje pirmaisiais kontrolės mėnesiais pažeidimų skaičius siekė per 40 proc. patikrinimų.
„Jei tendencijos ir toliau nesikeis, galėsime konstatuoti, kad Lietuvos verslininkai kur kas kruopščiau atliko euro įvedimo namų darbus nei jų kolegos Estijoje bei Latvijoje. Kita vertus, nors skaičiai rodo, jog didžioji dalis Lietuvos verslininkų elgiasi sąžiningai, tačiau kontrolės mastų tikrai neplanuojame mažinti. Ir toliau 17 priežiūros institucijų inspektoriai kiekvieną darbo dieną atliks daugiau nei 100 patikrinimų, fiksuodami prekybos ir paslaugų teikimo vietų veiklą visų 60 savivaldybių teritorijose“, – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorius dr. Feliksas Petrauskas.
Jei tendencijos ir toliau nesikeis, galėsime konstatuoti, kad Lietuvos verslininkai kur kas kruopščiau atliko euro įvedimo namų darbus nei jų kolegos Estijoje bei Latvijoje.
Eurą jau įvedusių Latvijos bei Estijos patirtis rodo, kad pirmaisiais mėnesiais po privalomo kainų dviem valiutomis skelbimo užfiksuojama daugiausia pažeidimų. Estijoje pirmąjį kontrolės mėnesį pažeidimai sudarė 47 proc., antrąjį – 43 proc. nuo atliktų patikrinimų. Vėliau pažeidimų mažėjo, o per visą euro įvedimo periodą jų užfiksuota 19,5 proc. nuo atliktų patikrinimų. Latvijoje pažeidimų vidurkis visu kontrolės periodu sudarė 30 proc., o aukščiausias jis taip pat buvo pirmą ir antrą mėnesį – atitinkamai 45 proc. ir 37 proc.
Tuo tarpu Lietuvoje, VVTAT duomenimis, pažeidimų skaičius tik pirmąjį kainų dviem valiutomis nurodymo mėnesį viršijo 10 proc.: rugpjūtį jų užfiksuota 10,2 proc., rugsėjį – 7,5 proc., spalį – 6,3 proc. nuo visų patikrinimų.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas teigė dar prieš patikrinimų pradžią neabejojęs, kad mūsų šalies įmonės bus daug pavyzdingesnės nei kaimyninių šalių verslininkai.
„Visų pirma, mes galėjome pasimokyti iš estų ir latvių klaidų. Tai padėjo geriau organizuoti pasiruošimo darbus bei perprasti valstybės nustatytus reikalavimus. Antras svarbus veiksnys – produktyvus bendradarbiavimas su Ūkio ministerija, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos banku ir kitomis institucijomis. Suveikė ir bemaž svarbiausia priežastis – geranoriškas Lietuvos verslo požiūris į savo vartotoją, pirkėją“, – pabrėžė L.Vilimas.
Dažniausios pažeidimų priežastys Lietuvoje fiksuojamos tokios pat, kokios buvo Latvijoje bei Estijoje – apie 80 proc. visų pažeidimų sudaro kainų nenurodymas dviem valiutomis ir neteisingas kainų apvalinimas.
Lietuvos priežiūros institucijos euro įvedimo periodu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. birželio 30 d. planuoja atlikti apie 30 tūkst. patikrinimų. Estijoje analogišku naujosios valiutos įvedimo periodu buvo atlikta beveik 6,8 tūkst., Latvijoje – 27 tūkst. patikrinimų.
