Finansų ekspertai teigia, kad smagiai pauliavoję švenčių metu ir per plačiai pinigines pravėrę sausio pradžioje žmonės artėjant vasariui gali pritrūkti pinigų. Jie pateikia penkis patarimus, kaip pasinaudoti euro įvedimu savo finansinei padėčiai gerinti.
1. Per daug nešvaistyti šventėms
Pagrindinis patarimas yra neprarasti budrumo ir gruodžio 30 d. gavus atlyginimą jo neprauliavoti per kitas dvi dienas, – teigė O.Bložienė.
„Swedbank“ Šeimos finansų instituto vadovė Odeta Bložienė 15min.lt teigė, kad sausis ir įprastai yra didesnės finansinės įtampos mėnesis po išlaidų kupino gruodžio.
Pasak jos, ši metų pabaiga gali būti kiek kitokia, nes įmonės skubės už gruodžio mėnesį su darbuotojais atsiskaityti litais, todėl žmonių kišenės Naujųjų metų naktį gali būti gerokai pilnesnės.
„Pagrindinis patarimas sausio mėnesiui yra neprarasti budrumo ir gruodžio 30 d. gavus atlyginimą jo neprauliavoti per kitas dvi dienas“, – teigė O.Bložienė.
2. Iš anksto susiskaičiuoti savaitines išlaidas eurais
Pasak pašnekovės, tiems, kurie skaičiuoja savo išlaidas, veda finansinius dienoraščius, tikrai jokių problemų nekils. „Tų, kurie savo išlaidų neseka ir neturi žalio supratimo, kur dingsta pinigai, sausio pabaigoje gali laukti lėšų disbalansas“, – kalbėjo ji.
O.Bložienė visiems siūlė susiskaičiuoti, kiek eurų per savaitę galės išleisti savo šeimos reikmėms. Žinant konkrečią sumą savo išlaidas numatyti bus paprasčiau.
„Kuomet paskaitose ar susitikimuose paklausiu, kiek žmonių tiksliai žino savo išlaidas ir turi šeimos biudžetą, pakyla ne daugiau ketvirtadalio rankų. Gyventojai nutuokia, kiek jie išleidžia, bet retas kuris imasi ir tiksliai susiskaičiuoja bei susirašo skaičius.
Konkretus išlaidų surašymas gali padėti realiau suvokti situaciją ir susidėlioti prioritetus. Bent kartą per metus tai turėtų padaryti kiekvienas. Žmonės pradeda matyti, kur jiems savo išlaidas reikia kontroliuoti labiau, ir ima tai daryti. Euro įvedimas tam gali tapti gera priežastimi“, – kalbėjo šeimos finansų ekspertė.
3. Stebėti kainas litais
Estijoje, kurios kronos ir euro santykis buvo 15,6 su 1, žmonės nepaskaičiavo savo galimybių ir ėmė pirkti gerokai daugiau nei prieš tai. Sausio pabaigoje sunkiau galą su galu suduriantys Estijos gyventojai susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis, – teigė G.Aženeckaitė-Petravičienė.
Verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand Partners“ direktorė Goda Aženeckaitė-Petravičienė 15min.lt teigė, kad žmonėms savo išlaidas bus sunkiau kontroliuoti ir dėl pasikeitusių skaičių kainininkuose.
„Bet kokie pokyčiai žmonėms kelia stresą, o kai tai susiję su pinigais – stresas didžiulis. Be jokios abejonės, Lietuva nei pirma, nei paskutinė šalis susidurianti su valiutos pokyčiais, tad anksčiau ar vėliau su tuo susigyvensime kiekvienas, tačiau sausį turime gerokai atidžiau skaičiuoti pinigus.
Daugelyje šalių pirmąjį mėnesį po euro įvedimo žmonės išleido daugiau pinigų, nes skaičiai ant kainų etikečių sumažėjo, o psichologiškai tai nemenkas paskatinimas pirkti. Dėl to apsipirkinėjant reikėtų būti atsargesniems – patartina kartas nuo karto paskaičiuoti, kiek išleidote apsipirkinėdami, bent pirmus mėnesius, kol priprasite prie naujų kainų, venkite spontaniškų pirkinių.
Pavyzdžiui, Estijoje, kurios kronos ir euro santykis buvo 15,6 su 1, žmonės nepaskaičiavo savo galimybių ir ėmė pirkti gerokai daugiau nei prieš tai. Tai buvo didelė klaida, nes sausio pabaigoje sunkiau galą su galu suduriantys Estijos gyventojai susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis“, – nurodė pašnekovė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Julita Varanauskienė: Kokius namų darbus reikia suspėti atlikti iki euro įvedimo dienos?
O.Bložienė priminė, kad kainos vis dar bus rašomos ir litais, ir eurais, todėl tiesiog reikia atkreipti dėmesį neprarandant savo išlaidų kontrolės.
4. Suprasti ryšį tarp pajamų ir išlaidų
Lietuvoje gyventojai yra pakankamai atsargūs ir atsakingi pirkėjai, – minėjo O.Bložienė.
Finansų specialistai primena, kad skaičiai keisis ne tik kainų etiketėse, bet ir bankų sąskaitose, kai gausime pirmuosius atlyginimus eurais, todėl kelis eurus kainuojantys pietūs kavinėje pigesni atrodys tik iš pirmo žvilgsnio. Pradžioje žmonėms psichologiškai gali būti sudėtinga už savo darbą gauti kartais mažesnes sumas, nors jų perkamoji galia nepasikeis.
„Lietuvoje gyventojai yra pakankamai atsargūs ir atsakingi pirkėjai. Būna įvairių kraštutinumų, bet jie lietuviams nėra labai būdingi. Kaina pirmuoju metu psichologiškai atrodys mažesnė, bet ilgainiui, kuomet žmogus pajus pajamų ir išlaidų ryšį, išlaidavimo didelio tikrai nebus.
Didesnį vartojimą aš bendrai siečiau su bendrai gerėjančia ekonomine situacija, nedarbo mažėjimu ir pajamų didėjimu“, – minėjo O.Bložienė.
5. Pagalvoti, kaip uždirbti daugiau
G.Aženeckaitė-Petravičienė gyventojams siūlo pripažinti, kad kitaip nebus, nustoti išgyventi dėl to, ko vis vien nepakeisi, ir savo energiją nukreipti idėjų, kaip padidinti pajamas, paieškoms.
O.Bložienės teigimu, šeimos išlaidos turi priklausyti nuo pajamų, todėl gyvenimo kokybę reikėtų gerinti didinant pastarąsias, o ne lendant į vis gilesnę finansinę duobę.
