Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva nedaug eksportuoja savo produkcijos į rinkas, kuriuose atsiskaitoma doleriais, todėl pingančio euro teikiamais pranašumais pasinaudoti bus sudėtinga.
Slaptas ECB siekis
Žinoma, ECB to nepripažins, bet jis norėtų matyti silpnesnį eurą, – sakė N.Mačiulis.
„Žinoma, ECB to nepripažins, bet jis norėtų matyti silpnesnį eurą. Tai reiškia brangesnę importuojamą produkciją ir didesnę infliaciją. Silpnesnis euras didina euro zonoje pagamintų prekių konkurencingumą kitose valstybėse, nes ten jos tampa pigesnėmis. Tai vienas iš populiariausių istorijoje būdų padidinti savo konkurencingumą“, – 15min.lt teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, neigiama pasekmė yra tai, kad euro zonos gyventojams brangs įvežamos prekės, tačiau dėl to nei politikai, nei ECB labai nesijaudina. „Na ir kas, kad pabrangs korėjietiški, japoniški ar amerikietiški automobiliai? Europiečiai pirks daugiau vokiškų, itališkų, prancūziškų automobilių. Toks tikslas ir yra“, – teigė ekonomistas.
Pastaraisiais mėnesiais euras prarado nemažai vertės dolerio atžvilgiu. N.Mačiulis prognozavo, kad tai tęsis toliau.
Netiesioginė nauda
Geriausiu atveju mes galime tikėtis daugiau netiesioginės naudos, jeigu tokių šalių kaip Vokietija ir Prancūzija ekonomika sustiprės.
SEB banko prezidento patarėjo, ekonomisto Gitano Nausėdos nuomone, krentanti euro kaina Lietuvai gali būti naudinga per visos ES atsigavimą, tačiau tiesioginės naudos iš eksporto mes nepajusime.
„Euras reikšmingai susilpnėjo JAV dolerio atžvilgiu. Kai kas iš to skuba daryti išvadą, kad tai labai gerai, nes pakils Lietuvos konkurencingumas. Prieš skelbiant tokias išvadas reikia pasidomėti, kokia yra Lietuvos eksporto struktūra.
Matome, kad dolerinės zonos eksportas yra gana nežymus. Geriausiu atveju mes galime tikėtis daugiau netiesioginės naudos, jeigu tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija, kurios į dolerio zoną eksportuoja daugiau, pajus tą naudą ir jų ekonomika sustiprės“, – 15min.lt sakė G.Nausėda.
