„Norėdami būti atsparūs energijos kainų svyravimams ir mažinti aplinkos taršą, turime daugiau investuoti į žaliąją ekonomiką. Siekiame padėti Lietuvos pramonei, kad ji vartotų mažiau energijos ir pereitų prie atsinaujinančių išteklių. Tai leis modernizuoti šalies įmones ir prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Finansavimas energijos vartojimo efektyvumą didinančioms gamybos technologijoms diegti skiriamas iš Modernizavimo fondo lėšų. Jį gauti gali apdirbamosios pramonės įmonės, kurios dalyvauja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje.
Finansuojama iki 30 proc. išlaidų didelėms pramonės įmonėms, o mažesnėms įmonėms šis intensyvumas gali būti didinamas 10 procentinių punktų.
„Iš Modernizavimo fondo atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti jau skyrėme 10 mln. eurų, o energijos vartojimo efektyvumui didinti – 11,15 mln. eurų. Šios investicijos leis Lietuvai greičiau tapti neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
Paraiškas dėl papildomo finansavimo energijos vartojimo efektyvumą didinančioms gamybos technologijoms diegti iki 2023 m. lapkričio mėn. 27 d. priima ir projektus administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos Lietuvos ekonomikai stiprinti yra suplanavusi paskelbti kvietimų už beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų žalesnei ekonomikai numatyta 268 mln. eurų. Didžioji dalis šių lėšų – apie 170 mln. eurų skirta įvairiems investiciniams projektams, orientuotiems į atsinaujinančius išteklius, siekiant atsisakyti iškastinio kuro naudojimo ir efektyvinti tiek mažų, tiek vidutinių ir didelių įmonių veiklą.
Modernizavimo fondas – tai Europos Sąjungos programa, skirta klimato kaitos tikslams sparčiau pasiekti, finansuojant energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros projektus. Tai pagrindinė Europos žaliojo kurso investicijų plano dalis.
