Finansų rinkos tokio sprendimo ir tikėjosi – ketvirtadienio žingsnis sustabdė 10-ties iš eilės bazinių palūkanų normų didinimo ciklą. Manoma, kad šiam sprendimui įtakos turėjo tiek mažėjanti infliacija, tiek baimė dėl prastėjančios euro zonos ekonominės padėties – ypač Vokietijoje, kur jaučiamas gamybos nuosmukis.
Tad ketvirtadienį ECB valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė visų trijų ECB pagrindinių palūkanų normų nekeisti.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir išliks atitinkamai 4,5 proc, 4,75 proc. ir 4 proc.
„Vis dar numatoma, kad infliacija toliau bus per didelė pernelyg ilgai, tebėra didelis ir vidaus kainų spaudimas. Kartu pažymėtina, kad rugsėjo mėn. infliacija gerokai sumažėjo, įskaitant ir dėl stiprių bazės efektų, tebemažėjo ir dauguma grynosios infliacijos rodiklių. Ir toliau yra stipriai juntamas ankstesnių valdančiosios tarybos atliktų palūkanų normų didinimų poveikis finansavimo sąlygoms. Tai vis labiau slopina paklausą ir taip padeda mažinti infliaciją“, – rašoma pranešime spaudai.
Visgi ECB valdančioji taryba nesitraukia nuo savo tikslo užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu. Tad, vargu, ar galima tikėtis, kad palūkanos bus pradėtos netrukus mažinti.
Pasak pranešimo, ECB valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, padės pasiekti šį tikslą.
„Savo būsimais sprendimais valdančioji taryba užtikrins, kad jos politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga“, – konstatuojama pranešime spaudai.
Ekonomistai: kova su infliacija baigiasi
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 15-kos mėnesių nepadidinus bazinių palūkanų normos, Lietuvos ekonomistai sako, kad ši kova su infliacija baigiasi – ECB jau kitų metų viduryje turėtų pradėti mažinti palūkanas, o tokią taktiką galėtų keisti nebent dideli netikėtumai.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad toks ECB sprendimas gali reikšti norą patikrinti, kaip esamos sąlygos veikia verslo ir gyventojų galimybes skolintis.
„Neįvyko nieko netikėta, jau praėjusio susitikimo metu rugsėjo mėnesį bankas signalizavo, kad jau bent kurį laiką nedidins palūkanų normų ir pasižiūrės, kaip dabar labai aukštame lygyje vertinant pagal istorinius standartus esančios palūkanų normos paveiks kreditavimą, gyventojų ir įmonių galimybes skolintis“, – BNS sakė N.Mačiulis.
Jo manymu, palūkanų normos didinimas ateityje mažai tikėtinas: „Dabar jau matome, kad palūkanų normų tolesnio didinimo tikimybė yra labai maža. Turi įvykti kažkas labai netikėto, labai stiprus ekonomikos augimas, infliacijos šuolis neaišku iš kur gali atsirasti, kuris paskatintų Europos Centrinį Banką kelti palūkanų normas“.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sako, kad palūkanų norma yra pasiekusi piką, jas ECB galėtų didinti nebent išaugus infliacijai.
„Niekas ir nesitikėjo, kad šiandien bus pakeistos palūkanos (...) Tai turbūt yra gerai, kad jokių staigmenų nebuvo, lauksime gruodžio susirinkimo. Neturime lūkesčių ir dėl gruodžio didinimo, ciklas didinimo yra pasibaigęs, nebent infliacija, kažkas labai išgąsdins centrinį banką. Palūkanų normos pikas yra čia, dabar“, – BNS sakė T. Povilauskas.
N. Mačiulis sako, kad ECB jau gruodį gali pranešti apie greitai pasiekiamus infliacijos sumažinimo tikslus, be to, jis privalo atsižvelgti ir į galimą recesiją euro zonoje kitų metų pirmąjį pusmetį ir dėl to mažinti bazinę palūkanų normą.
„Mes prognozuojame, kad per artimiausią pusmetį yra didelė tikimybė, kad matysime euro zonos recesiją, vis tiktai ekonomominis stabilumas yra netiesioginis Europos Centrinio Banko tikslas, bet negalima jo ignoruoti ir matant galimai nedarbo lygio didėjimą, nemokumo lygio didėjimą, tikėtina, kad ECB pakeis kryptį ir jau jau pradės mažinti palūkanas kitų metų viduryje“, – kalbėjo N. Mačiulis.
ECB po 15 mėnesių trukusio pinigų politikos griežtinimo šįkart nusprendė pasirinkti laukimo ir stebėjimo taktiką dėl smarkiai pabrangusio skolinimosi ne tik silpstant vartojimui ir lėtėjant infliacijai, bet stiprėjant susirūpinimui dėl gresiančios recesijos.
