Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius pastebi, kad Lietuvai buvimas euro zonoje atneša tam tikrų privalumų tiek iš individualios, tiek iš ekonominės, tiek iš fiskalinės politikos perspektyvos.
„Tai leido lietuviams lengviau keliauti į kitas euro zonos šalis, nes tapo paprastesni atsiskaitymai užsienyje ir SEPA sistema leido vykdyti apmokėjimus visose euro zonos šalyse. Kitas privalumas, mes, dalyvaudami bendroje rinkoje, gavome geresnes skolinimosi sąlygas. Tiek skolinimasis pigesnis, tiek būnant euro sistemoje skolinimosi prieiga tapo palankesnė Lietuvai“, – kalbėjo pašnekovas.
Nors jis akcentuoja, kad nereikia tuo piktnaudžiauti, Lietuva, palyginus su 2009 metais, kai užklupo finansų krizė, dabar yra atsparesnė, jeigu tektų susidurti su biudžeto deficitu.
Pigesnio skolinimosi naudą įžvelgia ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, didžiausia ir pagrindinė nauda, kurią gavo Lietuva, yra susijusi su mažesne skolinimosi kaina.
Taip yra dėl to, kad dingo valiutos kurso rizika ir atsirado didesnis augimas, saugumas, esant turtingiausių, stabiliausių ir pažangiausių ES valstybių klube.
„Šią naudą galime suskaičiuoti tiksliai. Žiūrint į tai, kiek sumažėjo Lietuvos kredito rizikos premija ir vertinant visą Lietuvos skolą, skolinimosi kaina turbūt sumažėjo beveik procentiniu punktu. Vien dėl to Lietuvos biudžetas per metus sutaupo 300 mln. eurų“, – 15min tvirtino ekonomistas.
Šią naudą, jo teigimu, vienaip ar kitaip gauna visi Lietuvos gyventojai: „Šiais pinigais yra finansuojamos pensijos, darbuotojų atlyginimai, investuojama į kelius ir kitą infrastruktūrą. Tiesiogiai naudos gauna ir gyventojai, kurie turi paskolų. Jų skolinimosi kaina taip pat sumažėjo. Aišku, įmonės, kurios prekiauja su kitomis euro zonos valstybėmis, sutaupė dėl valiutų konvertavimų kaštų.“
15min euro dešimtmečio proga taip pat apžvelgė, kaip keitėsi kainos, atlyginimai ir kiek įtakos tam turėjo euro įvedimas.
