1. Dalį elektros kainų brangimo kompensuos visiems
Vyriausybės paruoštame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad gyventojams bus kompensuojama dalis elektros kainų kilimo.
Prognozuojama, kad kitų metų pirmąjį pusmetį vidutinė elektros kaina rinkoje sieks 63,5 ct/kWh, o antrąjį pusmetį – 52,4 ct/kWh. Tad siekiant sušvelninti šį kainų šuolį, Vyriausybė numačiusi visuomeninio elektros tiekimo kainas kitų metų pirmąjį pusmetį fiksuoti ties 28 ct/kWh riba, o antrąjį pusmetį – ties 33 ct/kWh.
Šiuo metu elektros kainos visuomeniniam tiekimui, kuriame yra į trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą patekę ir nepriklausomo elektros tiekėjo dar nepasirinkę gyventojai, siekia 24 ct/kWh.
Beje, Vyriausybė numačiusi kainų kilimą iš dalies kompensuoti visiems buitiniams vartotojams – ir tiems, kurie nepriklausomą tiekėją jau pasirinko. Finansų ministrė Gintarė Skaistė žurnalistams sakė, kad visiems buitiniams vartotojams elektros kainų „grindys“ turėtų siekti 28 ct/kWh, tai reiškia, kad mokantys mažiau už elektrą kompensacijos negautų. Tiesa, dar nėra aišku, kokia būtų maksimali nuolaida, kurią vartotojas galės gauti.
2. Dujų kainos augs, bet ne tiek, kiek turėtų
Valstybė subsidijuos ir dujų kainas vartotojams. Prognozuojama, kad dujos nuo sausio 1 dienos brangs apie 40 proc., tad gyventojams, kurie naudoja dujas šildymui, tarifas sieks 1,07 euro už kubinį metrą – šiuo metu jis siekia 0,77 euro už kubinį metrą, nors dujų kaina yra beveik 4 eurai.
Koks tarifas kitų metų pirmąjį pusmetį gali būti gyventojams, kurie dujas naudoja valgiui ruošti, kol kas neatskleista.
Tiesa, penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad valstybei labiau apsimoka nupirkti gyventojams kitus katilus šilumai gaminti nei mokėti subsidiją už dujas ir ragino pasinaudoti šiuo metu teikiama valstybės parama katilų keitimui.
„Labai raginu žmones, kurie šildosi dujomis, pasinaudoti šia situacija, nes valstybė negalės subsidijų mokėti amžinai ir kainos per kažkiek laiko turės suvienodėti su rinkos kainomis“, – pridūrė I.Šimonytė.
3. Nulinis PVM šildymo sezonui išliks
Kitą šildymo sezoną galios nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.
Tai atsieis beveik 56 mln. eurų.
4. Vaiko pinigai augs
Kitąmet vaiko pinigai augs maždaug šešiais eurais iki 85,75 eurų, žurnalistus penktadienį informavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidėtų iki 136,22 euro.
„Kadangi vaiko pinigai didėjo du kartus, palyginti su šių metų sausio mėnesiu, kitais metais jie bus paaugę apie 12,25 euro”, – sakė M.Navickienė.
Prezidentūra siūlė vaiko pinigus pakelti mažiausiai 10-čia eurų – iki 90 eurų per mėnesį.
5. Minimali alga augs 110 eurų
Kitąmet 110 eurais „ant popieriaus“, arba apie 15 proc., padidės minimali mėnesinė alga (MMA) – nuo dabar esančių 730 eurų iki 840 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje. Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 88 eurais „ant popieriaus“, arba 13,7 proc.
Minimalusis valandinis atlygis nuo 2023 m. pradžios didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Minimalus mėnesinis atlygis didėja 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 140 tūkst. dirbančiųjų, arba vidutiniškai apie 26 tūkst. dirbančių visą darbo laiką šalies gyventojų. 2022 m. liepos mėnesio „Sodros“ duomenimis, biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 18 tūkst.
Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 37,6 mln. eurų.
6. Neapmokestinamųjų pajamų dydis kils
Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma didinti ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – iki 625 eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Seimui pritarus, NPD padidėtų 15,7 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 83 eurais: 66,5 eurais dėl MMA didinimo ir 17 eurų dėl NPD didinimo.
NPD padidinimas biudžeto pajamas sumažintų 164 mln. eurų.
7. Didės pensijos
65 eurais, arba 12 proc. – tiek kitąmet didės vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą, jeigu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui pritars Seimas.
Šiuo pakėlimu siekiama sušvelninti augančių maisto ir energetinių išteklių kainų poveikį senjorams.
Kaip ir šiemet, taip ir 2023 m. planuojama pensijas indeksuoti didinant bazinę pensiją ir apskaitos vieneto vertę, kuri lemia individualios pensijos dalies dydį.
Jeigu ministerijos siūlymams bus pritarta, bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc.
Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc.
8. Viešo sektoriaus atlyginimai augs 10 proc.
Premjerė Ingrida Šimonytė žurnalistams penktadienį tvirtino, kad viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondas kitąmet augs 10 proc., kai bendras algų augimas, kaip prognozuojama, šalyje sieks 8 proc.
430 mln. eurų numatyti mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.
9. Didės įvairios išmokos
Nuo 2023 m. turėtų didėti ir bazinė socialinė išmoka, kuri sudarys 49 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka vaikui 2023 m. didėtų nuo 506 eurų iki 539 eurų.
Vienišo asmens išmoka kitąmet galėtų augti nuo 32 iki 35 eurų.
10. Augs atlyginimai biudžetinėse įstaigose
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kitąmet 5 eurais padidinti bazinį pareiginės algos dydį nuo 181 iki 186 eurų.
Tiek padidinus bazinį pareiginės algos dydį, biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimai atitinkamai pakiltų 23,5–161 euro. Tai palies daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 4 eurais.
Baziniam dydžiui padidinti 5 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 118 mln. eurų.
Numatoma didinti minimalius ir maksimalius biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus.
Maksimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžius nuspręsta didinti, siekiant atliepti matomą tendenciją, jog dalis biudžetinių įstaigų darbuotojų jau yra pasiekę maksimalias koeficientų „lubas“.
A, B ir C lygio pareigybių minimalius koeficientus siūloma padidinti nuo 10 iki 12 proc.
Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų. Jiems darbo užmokestis padidės 98–158 eurais.
Koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 30 mln. eurų.
Biudžetinėse įstaigose dirba apie 25 tūkst. darbuotojų, kurie turi minimalius koeficientus. 2023 metais šių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis, įvertinus ir tai, kad bazinis dydis didėja iki 186 euro, A ir B lygio darbuotojams padidėtų nuo 120,6 iki 122 eurų, C lygio darbuotojams – nuo 97,9 iki 99,4 eurų, administracijos padalinių vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 142,6 iki 150,6 eurų, įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 153,6 iki 158,1 eurų.
