JAV ir euro zoną krečiant neramumams, naujos krizės šmėkla sklando ir Lietuvoje. Lėtėja išsivysčiusių šalių ekonomikos augimas, dėl pagalbos Graikijai didžiulius nuostolius patiria didžiausi Europos bankai. Įvairios įmonės pradeda kalbėti apie darbuotojų atleidimus, kritęs JAV darbo našumas rodo, kad po krizės į darbą žmonių priimta per daug ir per greitai. Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijas 15min.lt skaitytojams aiškina ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Ar pavyks Lietuvai išvengti antros krizės? Jei ne, tai kaip ji dabar paveiktų žmones?
Aš tikiu, kad žmonėms yra labai neramu. Mums irgi neramu – matome, kad neramumas akcijų, finansų rinkose yra labai smarkiai padidėjęs. Jis kaupėsi kurį laiką, o per pastarąsias kelias savaites, pasiekė apogėjų. Lietuvai galima piešti įvairius scenarijus, bet jei globali rinka neišvengs krizės, tai ir Lietuvoje jos neišvengsime, o pasekmės būtų tikrai skaudžios tiek valdžiai, tiek namų ūkiams.
Kaip taupytume, jei visgi ateitų dar viena krizė? Vėl atimti pensijas, mažinti atlyginimus?
Krizė neateitų per artimiausius mėnesius. 2013 metai galėtų būti itin skaudūs. Iš Lietuvos žmonių galima paimti tikrai mažiau nei iš kitų valstybių žmonių, kurios taupė ne taip drastiškai – nemažino socialinių išlaidų, atlyginimų ar darbo vietų. Lietuvoje korekcijos buvo drastiškos. Mes netekome „riebaliukų“ taupydami, tapome sportiškesni, lankstesni, todėl krizę mums išgyventi dabar būtų gal net lengviau. Mes dvigubos krizės bangos nebeturėsim – nes vidaus rinkoje didelių pokyčių neturėtų būti, tik išorės poveikis.
Kaip Lietuvai pavyko susidoroti su pastarąja krize?
Mes vis dar vartojame tą, ko neturime. Mes dar vartojame ateities sąskaita. Kitur situacija yra dar blogesnė ir išspręsti ją dar sunkiau. Vyriausybės jau artėja prie tos ribos, kai pradės junginėti drąsiau pinigų spausdinimo mašinas ir tai reiškia, kad vėl paspartės infliacija. Tai padės kovoti su skolom, bet, lygiagrečiai, vyriausybės dalį sukauptų gyventojų pajamų tiesiog pasisavins.
Lietuvoje daug išlaikytinių. Ką daryti, kad žmonės norėtų dirbti, o ne tenkintųsi pašalpomis?
Deja, tokia situacija yra ne tik Lietuvoje. ES išlaikytinių yra labai daug. Tokių neįgalių žmonių padaugėjo per pastaruosius metus, nes daug kur socialinės išmokos didelės. Svarbu kovoti su tokiomis tendencijomis, bet atskiriant, kad ta pagalba tikrai reikalinga, o kas ja naudojasi. Reformos, kurias siūlome yra akivaizdžios – bedarbio pašalpą reikėtų mokėti tik už tam tikrą atliktą darbą ir kokybišką darbą. Kad ji nebūtų mokama už dyką. Yra daugybė tokių darbų. Pavyzdžiui, skaitmenizuojant dokumentaciją, ją skenuoti. Po trumpų apmokymų tai gali daryti kone bet kas. Deja, trūksta griežtos rankos, kuri galėtų keisti sistemą iš esmės.
Kodėl nerimstama dėl Italijos ir Ispanijos? Kas ten darosi?
Problemos visada kyla iš nepasitikėjimo. Tu gali skolintis, kol gali ir atiduodi. Bet jei vartoji per daug, neuždirbi tiek, kiek išleidi, tada jau ir niekas nebenori skolinti. Nepasitiki. Tai atsitiko ir Italijoje bei Ispanijoje. Italijos skola dvigubai viršija bendrąjį vidaus produktą (BVP), patys jau pinigų neuždirba ir reikalauja injekcijų. O ja nepasitikima, todėl skolos tampa daug brangesnės. Ir yra grėsmė, kad Italija bus kita šalis, kuri paprašys Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos.
Europos ūkį laiko Vokietija. Ar pajėgtų ji dar išlaikyti ir Italiją bei Ispaniją?
Italija visgi turi savo struktūrinį stuburą, jos ekonomikos negalima būtų visiškai palyginti su Graikija. Tas stuburas dabar kiek yra minkštesnis, bet po kurio laiko ji jau sugebėtų atlaikyti spaudimą ir augti. Bet pereinamasis laikotarpis būtų sunkus ir euro zonai, ir pačiai šaliai.
Vokietijoje yra didžiulis nepasitenkinimas, kad taupiai gyvenanti šalis, kuri mažino socialines išmokas, turi gyventojų sąskaita mokėti už tas šalis, kurios negalvojo apie ateitį, mokėti pernelyg plačiai gyvenančių sąskaitas. Yra Vokietijos piliečių skundas teisme, kuriame klausiama, kodėl Vokietija prisidėjo prie Graikijos gelbėjimo. Greičiausiai ji bus pralaimėta, bet tai ryškus signalas.
Ko dar gali imtis euro zonos vadovai, siekdami išgelbėti prasiskolinusias valstybes ir eurą?
Reikia pripažinti, kad bankai dabar ne tik kenčia dėl euro zonos krizės, bet patys savu laiku ir prisidėjo prie jos pirkdami Graikijos vyriausybės obligacijas.
Bet, bet kuriuo atveju, šiandien euro zona susiduria su didžiuliais iššūkiais ir jie dar galios kurį laiką. Viena iš išeičių, kuri sukels nepasitenkinimą, yra išleisti euro zonos obligacijas. Tai reikštų, kad nebebūtų jau atskirai Graikijos obligacijų, Vokietijos, Ispanijos ar kitų valstybių. Visiems už tą pačią kainą būtų skolinami pinigai. Žinoma, Vokietijai ta kaina augtų, Italijai, Graikijai – sumažėtų. Laikui bėgant, tai padėtų susidoroti su nenoru skolinti šioms šalims, bet tai auka vardan euro ir euro zonos stabilumo.
Kodėl nepalikus tų prasiskolinusių šalių tiesiog bankrutuoti? Nejau sugriūtų euro zona? Ir gal apskritai tada kvaila yra būti susietiems viena valiuta, jei vienai šaliai kenčiant kenčia ir kitos?
Problema ne ta, ar euras yra vertybė, nors į tai daug darbo įdėta. Bet problema ta, kad šalys yra smarkiai susijusios. Todėl vienos šalies bankrotas tempia institucijas kitose šalyse. Visi bijo tos infekcijos ir domino efekto. Jei nebūtų tų sąsajų, vienareikšmiai silpnos šalys būtų paliekamos vienos, nors jos tuo ir piktintųsi. Dabar niekas nenori iššaukti dar vienos krizės.
Tenka girdėti apie įvairių valstybių, net ir labiausiai išsivysčiusių, dideles skolas. Kas iš ko skolinasi, jei nė vienai šaliai neužtenka savų pinigų pragyventi?
Supervalstybės JAV skolintojas pagrindinis yra Kinija. Matėme, kad Kinija bando spausti JAV. Azijos šalys augančios, taip pat Brazilija, jos sugeba skolinti net labai stiprioms valstybėms. Jų bendras svoris globalioje ekonomikoje auga.
O JAV toli gražu nebe tokia galinga valstybė. Kinija gyvena be deficitų, kaupia santaupas ir investuoja jas į kitas šalis.
Buvo bandymų skaičiuoti visų valstybių skolas ir pasaulyje balansas nebuvo pasiektas. Finansiniai instrumentai leidžia tam tikras operacijas atlikti ateities sąskaita ir ateities virtualių pinigų yra daugiau nei tikrų pinigų visame pasaulyje.
Ar mums beverta įsivedinėti eurą? O gal geriau tiesiog dabar vaikytis ne euro, o stengtis pagerinti žmonių gyvenimą keliant algą, pensijas ir t.t.?
Be jokios abejonės, galima bandyti gerinti situaciją Lietuvoje siekiant ne Mastrichto kriterijų, bet remiantis kitais protingais faktoriais. Bet matome, kad su dideliu deficitu žmonių gyvenimo lygis ne labai smarkiai ir pagerėja.
Klausimas dėl euro įsivedimo yra atviras, bet mes turime pavyzdį – Estiją. Ji šiandien gali džiuginti savo gyventojus sparčiu augimu. BVP augimas kone didžiausias ES. Tai pajus ir gyventojai visai netrukus.
Prie Estijos gerovės, žinoma, prisidėjo jos taupumas, protingas finansų valdymas. Jai pavyko apsisaugoti nuo ateities grėsmių. Jei mes turime deficitą ir skolą, ko Estija praktiškai neturi, tai turime prisiminti tai, kad skolas reikės grąžinti. Mokėti reikės ne politikams, o gyventojams. Mes imame pamiršti, kas vyko 2007-2008m., kai kilo devalvacijos grėsmė ir brango paskolos.
Jeigu nestosime į euro zoną, tai gali visko atsitikti ir ateityje. Užnugarį turėti yra gerai. Lietuva yra per maža, kad galėtų atlaikyti globalios ekonomikos smūgį pati viena.
Ar dabar palankus laikas įsigyti senos statybos būstą (pvz. 2-jų kambarių butą), ar atsižvelgiant į dabar vyraujančius neramumus dėl padėties JAV geriau būtų palaukti? Jeigu laukti, tai kiek?
Būsto kainos priklauso nuo bendros ekonominės situacijos, gal mažiau nuo globalios rinkos. Euro zonoje labai lėtai būsto kainos lipa į viršų, JAV praktiškai trypčioja vietoje. Baltijos šalyse pamažu auga, bet kainos visada siejamos su lūkesčiais. Jie, tikėtina, kad mažės. Tikėtis, kad būsto kainos šuoliuos į viršų, tai pelnytis iš tokios insvesticijos nepavyks. Jei perkama gyvenimui – tada siūlau itin atidžiai skaičiuoti išlaidas šildymui, ypač senos statybos name. Komunaliniai mokesčiai ilgą laiką bus pagrindinis kriterijus renkantis būstą.
Ką reiškia tas JAV reitingo sumažinimas?
Tai yra simbolinis žingsnis. Daug buvo spekuliacijų dėl reitingo sumažinimo. Buvo sujudintos rinkos ir tam tikros institucijos pasipelnė. Bet tai buvo neišvengiama. Sunku išgyventi su aukščiausiu reitingu, kai yra tokios skolos ir reformų nevyksta.
JAV reitingas yra etalonas rinkoje. Į jį yra lygiuojamasi Azijoje, įmonių reitingai priklauso nuo JAV reitingo. Didelio sąmyšio nebus. Kaina skolinimosi kiek paaugs, bet ne taip, kaip Italijai ar Ispanijai.
Reitingas buvo sumažintas dėl politinių žaidimų. Tai ženklas, kad sprendimą reikia priimti su griežtu konsensusu. To JAV nepavyko padaryti ir tai padidino nerimą rinkose.
Kam reikia tų reitingų agentūrų? Juk visi ir taip mato, kad JAV negerai?
Reitingo mažinimas buvo simbolinis. Bet tai buvo neišvengiama. Daugelis netikėjo, kad agentūros išdrįs sumažinti reitingą JAV, kuris yra etaloninis, į kurį yra lygiuojamasi.
Skolinimosi kaina, ko gero, šiek tiek kils, bet tikrai ne tiek, kiek Italijai ar Ispanijai. Šis žingsnis turės poveikį visoms finansų rinkoms.
Reitingas buvo sumažintas ir dėl didžiulių politinių žaidimų, kuriuos stebėjom ne vieną mėnesį. Tai gan aiškus ženklas, kad reikėjo priimti gan griežtą sprendimą, kurio JAV visgi nepavyko pasiekti. Tai rinkų nerimą tik padidino. Tačiau žingsnis buvo laukiamas ir didelio poveikio neturėtų turėti.
Būtų labai gerai, jei būtų tokia agentūra, kuri įspėtų apie visas krizes. Dažniausiai prognozės būna tik 50 proc. tikslumu. Nuspėti lūkesčius, kurie yra labai svarbu ekonomikoje, yra labai sunku. Jie susiję ne tik su ekonomika, bet ir su žmonių psichologija.
Reitingų agentūros yra tas tikras rodiklis, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, bet kliautis 100 proc. jų prognozėmis tikrai neverta. Net ir TVF yra ne kartą suklydęs.
Kokia tolimesnė JAV dolerio perspektyva? Kas ir kada pakeis dabartinę rezervinę valiutą?
Jau prasidėjo kalbos apie rezervinės valiutos pokyčius. Jos ateina iš Azijos. Kinija spaudžia JAV vyriausybę ir kitas stipriąsias valstybes, kad JAV dolerio priežiūra turėtų būti stipresnė. Keliamas ir kitos valiutos klausimas, turint omenyje Azijos šalių valiutą. Tačiau pasitikėjimas JAV doleriu kol kas yra pakankamai aukštas, todėl kol kas imtis kitos valiutos nelinkstama, nes keisti valiutą nėra paprasta. Tai reikalauja ir laiko, ir struktūrinių pokyčių. Alternatyvos JAV doleris šiuo metu neturi.
Kokia valiuta saugiausia laikyti santaupas?
Kol kas saugiausia valiuta yra auksas. Tai bevalstybinė valiuta. Investicijos ir dėmesys auksui yra didžiulis ir jis toks liks.
Kur laikyti, investuoti nedideles (kelių tūkstančių litų) santaupas? Kokia valiuta?
Jei santaupos nedidelės, patartina jas laikyti ta valiuta, kuria jos gaunamos. Nes numatyti, kas laimės valiutų karą (euras ar JAV doleris) yra labai sunku. Rinkose nėra vienos krypties nei JAV dolerio, nei euro atžvilgiu. Galima bandyti žaisti su valiutomis, bet kai santaupos nedidelės, gauti pelną būtų labai sunku, nes ir valiutos keitimas kainuoja. Akcijų rinkos, į kurią galima eiti su nedideliais pinigais, irgi yra kupinos nerimo. Vartoti ir pirkti prekes irgi neapsimoka, todėl siūlau taupiai gyventi ir nesistengti išlošti iš pokyčių, nes jie sunkiai prognozuojami. Kurį laiką matyt, liks populiarūs indėliai, nes bankų sektorius Lietuvoje gana stabilus.
Ar dar ne per vėlu pirkti auksą? Ir kokį pirkti, jei pakankamai pinigų dideliam kiekiui nusipirkti neturiu – galima investuoti ir į auksinius papuošalus?
Deja, investicinis auksas reikalauja didelių pinigų. Kol kas Baltijos šalyse negalima įsigyti dalies aukso plokštės, deja. Negalima investuoti mažais kiekiais. O į dirbinius investuoti nesiūlau, nes jų kaina yra juvelyro darbas, o pats gaminys didelės vertės neturi. Tuo tarpu, jei tai garsaus juvelyro darbas, į kurį verta būtų investuoti – jis bus irgi labai nepigus.
Kada nustos brangti maistas? Juk ne taip seniai infliacijos išvis nebuvo, o dabar produktų kainos parduotuvėse keičiasi kasdien?
Praktiškai du mėnesius jau turime defliaciją. JAV paskelbė, kad nebedidins palūkanų. Europos centrinis bankas (ECB) nuramino dėl infliacijos augimo. Jei rims ekonomikos augimas, tai mažės ir vartojimas ir iš jo kylanti infliacija. Rudenį infliacija jau bus kiek mažesnė. Dėl maisto, deja, tokio poveikio nėra. Mes esame priklausomi nuo trečiųjų šalių ir gamtos išdaigų. Kol kas lyg atrodo, kad grūdų derlius šiemet bus neblogas, tai leis sumažinti ar bent nedidėti duonos, makaronų, ryžių kainoms. Taip pat nedidėtų pieno, mėsos kainos.
Naujoji atominė elektrinė kainuos milijardus. Lietuva privalės investuoti net trečdalį sumos. Iš kur bus paimti tie pinigai, jei ir dabar jų neužtenka niekam?
Mes irgi sau ir politikams užduodame šį klausimą. Didelės investicijos į energetikos sektorių didins Lietuvos skolą. Tai turės įtakos ateities kartoms. Žinoma, atominės elektrinės statybos skatintų verslą – statybų, transporto, bet mes manome, kad tai ganėtinai didelė kaina už ekonominį aktyvumą.
Turint galvoje šiandienos nerimą, baiminamės, kad Lietuva įsivels į tokias skolas, nuo kurių reiktų saugotis. Kita vertus, mes nežinome, koks yra tas pasiūlymas. Gal jis yra fantastiškai geras, gal jis ypatingai leis atpiginti elektros kainą, nes japonams norisi Europos rinkos? Nors tai gana abejotina.
