Finansų ministras atmetė abejones dėl biudžeto pagrįstumo, ir patikino, kad Finansų ministerijos vertinimai su tampa su EK išvadomis, o struktūrines reformas palaiko tarptautinės organizacijos.
Priešingai, jis neatsakingais vadino opozicijos raginimus.
„Tiek Finansų ministerijos, tiek EK nuomone, patenkame į tą nedidelę šalių grupę euro zonoje, kurios visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus. Kalbant apie rizikas, žinoma, kad tas rizikas matome ne tik mes, mato ir kitos institucijos.
Atitinkamai biudžetas buvo ir konstruotas remiantis pagrindiniais principais: pirma, šiuo metu yra galimybių langas, kada galime įgyvendinti labai reikalingas reformas, tiek sveikatos srityje, tiek švietimo, tiek investicijų ir inovacijų, tiek šešėlinės ekonomikos mažinimo. Negalime šios galimybės praleisti“, – kalbėjo V.Šapoka.
Antra, anot jo, būtina spręsti problemas, „kurios velkasi daugelį metų“.
„Tai ir mažinti skurdą – tam yra skiriamos taip pat labai didelės lėšos, ir, žinoma, turime reaguoti į besikeičiančią tarptautinę aplinką: ekonomikos augimas lėtėja tiek visame pasaulyje, tiek euro zonoje, taip pat ir Lietuvoje. Atitinkamai turime kaupti rezervus“, – sako V.Šapoka.
Jis ramino, kad pajamų surinkimas nekelia jokių abejonių – 10 mėnesių pagrindinių mokesčių neatitikimas yra paklaidos ribose.
„Bendras biudžetų viršijimas yra 50 mln. eurų virš plano, o lyginant su pernai, surinkta 0,5 mlrd. eurų daugiau. Šioje vietoje emocijas reiktų padėti į šalį, viskas vyksta pagal planą“, – tikino V.Šapoka.
Ministrui kyla spaudimas derinant poreikį tiek atidėti lėšas rezervams, tiek ir didinti išlaidas dėl reformų, skurdo mažinimui.
„Jei šių metų pabaigoje mes turėsime sukaupę 1 mlrd. eurų, tai kitų metų pabaigoje jau turėsime 1,5 mlrd. eurų“, – apie rezervus kalbėjo V.Šapoka.
Siūlo „keisti plokštelę“
V.Šapoka nepagrįstais vadino opozicijos priekaištus dėl galimo fiskalinės drausmės nesilaikymo.
„Kalbant apie optimizmą ir pesimizmą, esu jau sakęs – kas jau kas, finansų ministras tokios prabangos neturi. Aš turiu vadovautis labai šaltais faktais, patikrintais modeliais ir įsiklausęs į visų, tiek vietos, tiek tarptautinių organizacijų nuomonę tam, kad tiek biudžetas, tiek visos priemonės būtų paremtos labiausiai tikėtinu scenarijumi. Šiuo metu tas ir yra padaryta“, – sako V.Šapoka.
Anot jo, konservatorių raginimas atšaukti mokesčių pertvarkas „veda į niekur“.
„Aš manau, toks kelias veda absoliučiai į niekur. Yra toks garsus posakis, kad po manęs nors ir tvanas: siūlymas atšaukti reformas iš esmės reikštų, kad sukelkime tvaną, o po to ateisime mes. Nes ką reikštų mokesčių reformos atšaukimas – tai reikštų mokesčių padidinimą, tai reikštų biudžeto nepriėmimą, tai reikštų visišką chaosą mūsų finansų sistemoje.
Netgi tokie pareiškimai daro didžiulę žalą, aš nekalbu jau apie užsienio investuotojus, nekalbu apie užsienio rinkas, kuriose Lietuva nuolat skolinasi ir refinansuoja savo skolą. Aš kalbu apie mūsų piliečius – tokie pareiškimai skatina nepasitikėjimą“, – sako V.Šapoka.
Jis aiškina, kad ir šiemet mokesčiai yra mažesni nei pernai – buvo didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis, ir tai problemų nesukėlė, atvirkščiai, pajamos ne mažėjo, o jų surenkama daugiau.
„Kalbant apie fiskalinį rezultatą, tiek mokesčių pertvarkos, tiek pensijų pertvarkos, tiek naujų kovai su šešėliu priemonių – fiskalinis rezultatas bus neutralus dėl didesnio užimtumo, dėl mažesnio šešėlio, mokesčių surinksime tiek pat. Tai ant tiek akivaizdu, kad šitą plokštelę jau tikrai galėtų opozicija ir pakeisti. Juo labiau kad visos tarptautinės institucijos, tiek TVF, tiek OECD, tiek EK teigiamai vertina šitas reformas“, – kalbėjo ministras.
Daugumą pasiūlymų atmes
Seimo nariai ir institucijos pateikė apie 100 pasiūlymų biudžetui, kurie pareikalautų papildomų 611 milijonų eurų. Tačiau anot finansų ministro, daugelis jų nenurodo šaltinio, iš kur būtų gauta reikiamų lėšų – todėl bus atmesti.
„Kaip ir kasmet, atidžiai kiekvieną pasiūlymą įvertinsime, bet preliminariai galiu pasakyti, kad kuomet yra pateiktas pasiūlymas didinti išlaidas, turi būti pateiktas šaltinis. Daugelis tų pasiūlymų neturi jokio finansinio šaltinio, kitaip tariant – tai labiau darbo imitacija nei kad realus susirūpinimas dėl piliečių gerovės“, – apie Seimo narių siūlymus kalbėjo V.Šapoka.
