15min studijoje penktadienį apsilankę ekspertai paaiškino, ko galime tikėtis ir reikalauti iš mūsų duomenis valdančių organizacijų, o taip pat, kaip verslas turėtų prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.
„Tai dokumentas, apie kurį ko gero niekas nėra tiek daug rašęs ir kalbėjęs apskritai ES istorijoje. Tai diena, kurios su nerimu laukė labai daug žmonių, verslų, tame tarpe ir aš“, – naują reglamentą apibūdino M.Civilka.
Visose ES valstybėse asmens duomenys nuo gegužės 25 d. tvarkomos pagal vienodas taisykles, o su BDAR įsigaliojimu įvyksta ir esminių pokyčių. Žmonės atgauna savo informacijos kontrolę.
„Ką reiškia ta kontrolė – žmogus dabar galės pats savo duomenimis disponuoti kaip savo pinigais, kaip savo turtu“, – sako M.Civilka
Pasak pašnekovų, atėjo galas praktikoms, kai įmonės tiesiog kaupdavo viską, ką gaudavo – saugodavo visus elektroninius laiškus, ar kitą informaciją. Kiekvieną saugojimo terminą, kaupiamą informaciją nuo šiol įmonės turi aiškiai pagrįsti. O privati informacija turi būti kaupiama gavus sutikimą.
Įmonės jau kurį laiką siuntinėja elektroninius laiškus klientams, kuriuose leidžia keisti naujas nuostatas dėl jų duomenų tvarkymo, taip pat susipažinti su turimais duomenimis. Reglamentas verslui sukėlė itin didelių techninių iššūkių, ypač didesnėms įmonėms, kurios turi daugiau sistemų, ir kaupia daugiau informacijos.
Pasak Š.Virbicko, dabar puiku nuspręsti, ką daryti su savo duomenimis – ar leisti konkrečioms įmonėms juos naudoti, ar neleisti.
„Laiškus, kurie pradėjo plūsti į pašto dėžutes, galima traktuoti kaip spamą. Ar iš tiesų tai būtina? Galbūt yra kitų pagrindų tvarkyti tuos duomenis. Galbūt įmonė anksčiau gavusi sutikimus ir joms nereikia jo gauti, jei anksčiau pateikta informacija atitinka dabartinius reikalavimus“, – svarsto Š.Virbickas.
Jis aiškina, kad dabar puiki proga pamatyti, kurios įmonės rinko asmeninius duomenis ir ką jos turi surinkusios.
„Aš neprisimenu, ar buvau sutikęs gauti pranešimus. Ir dabar laukiu, ar po šios dienos dar gausiu iš tų bendrovių reklaminius pranešimus, kurie kartais būna susiję su žemės ūkio technikos pirkimu, su tuo aš visai nesusijęs“, – sako Š.VIrbickas.
Pasak jo, pamačius netikėtus laiškus ir nepateikus sutikimo, tikėtina, kad dalis tokių įkyrių reklamuotojų atkris savaime.
Dar griežčiau reglamentas traktuoja įmones, kurios klientams skambina ir reklamuoja produktus – tam būtini sutikimai, kurių neturėdamos jos rizikuos griežtomis sankcijomis.
Už naujo reglamento normatyvų nesilaikymą numatytos baudos siekia ir 10-20 mln. eurų, arba dalį įmonių apyvartos – tai dažnu atveju lemtų bankrotą. Kita galima sankcija – draudimas tvarkyti duomenis. Pasak pašnekovų, ne visuomet bauda gali būti skiriama – iki tol gali būti taikomos ir švelnesnės nuobaudos, įspėjimai.
Naujas reglamentas žada, kad galima gauti įmonių kaupiamą informaciją, ją taisyti, ar prašyti ištrinti – tačiau ar visuomet? Pasak teisininkų, savo kredito istorijos pataisyti tikrai nepavyks, skolų bankuose taip pat. Yra daug kitų įstatymų ir pagrindų, kuriais remiantis vis tik gali būti kaupiami.
