Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau pradėjo tyrimą dėl nelegalios veiklos, kai siekdamas gauti „paramą“ vyriškis 2 proc. mokesčių galintiems jam skirti žmonėms organizavo nelegalią loteriją, kurios laimėtojams žadėjo butą Vilniuje.
„VMI yra tyrusi ne vieną atvejį, kai prašymas pervesti 2 proc. mokesčių paramos sumą buvo pateiktas be paties gyventojo žinios. Yra atvejų, kai buvo klastojami parašai arba net specialiai tokiai paramai gauti sukurtos organizacijos“, – LŽ sakė VMI Paslaugų mokesčių mokėtojams skyriaus direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
Nors gyventojas turi teisę niekieno neverčiamas apsispręsti skirti dalį savo sumokėtų mokesčių paramai, didžioji dalis paramos gavėjų statusą turinčių organizacijų viliotinį dar šoks iki gegužės 4 dienos.
LŽ pakalbintas Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas atkreipė dėmesį, kad esant ekonomikos sunkmečiui organizacijų ketinimai pasinaudoti gyventojų skiriama 2 proc. parama labai suaktyvėjo.
Faktai
LŽ pateiktais VMI duomenimis, per 2007 metus šalies gyventojai valstybei sumokėjo per 6,5 mlrd. litų GPM. Apie 510 tūkst. gyventojų paramai skyrė beveik 60 mln. litų savo mokesčių lėšų, šiuos pinigus gavo 14 tūkst. paramos gavėjų.
Vidutinė paramai skirta suma iš kiekvieno 2 proc. jai pervedusio gyventojo siekė 116 litų. Daugiausia paramos lėšų buvo skirta savivaldybių biudžetinėms įstaigoms (per 19 mln. litų), asociacijoms (apie 18 mln. litų), viešosioms įstaigoms (apie 8 mln. litų), labdaros ir paramos fondams (per 4 mln. litų).
Kaip pastebėta, paramos gavėjų ir paramą skiriančių gyventojų skaičius didėja. Pernai gyventojai valstybei sumokėjo per 7 mlrd. GPM, tačiau kelios dešimtys milijonų litų bus skirtos paramai, paaiškės tik gegužės pradžioje pasibaigus pajamų deklaravimui.
Paramos daugėja
VMI viliasi, kad šiemet gyventojų, teikiančių 2 proc. mokesčių paramą organizacijoms, padaugės dėl galimybės prašymą pateikti elektroniniu būdu. „Siekiama apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo vadinamojo reketo, kai įvairių organizacijų atstovai priverčia mokesčių mokėtojus skirti 2 proc. nuo jų sumokėto GPM būtent jų organizacijai. Tai tarsi prevencinė priemonė, kuri apsaugo ir nuo galimo prašymų klastojimo“, – sakė S.Aliukonytė-Šnirienė.
Įsišaknijęs godumas
Ekonomistė Aušra Maldeikienė LŽ sakė, jog tai, kad 2 proc. nuo sumokėtų mokesčių skiriami paramai, yra išties geras dalykas, tačiau didžiausia bėda, kad mūsų visuomenei trūksta moralinių vertybių. Ji primena, kad Lietuvoje nuo viso bendrojo vidaus produkto (BVP) socialinei paramai skiriama tik 13 proc., o ES vidurkis – 29 procentai.
„Kai žmonės gyvena turėdami nuostatą, kad visi yra vagys ir tai jiems patiems suteikia teisę vogti, kai nuolat kalbama, jog dėl neva didelių mokesčių visi bus priversti būti „šešėlyje“, tada visiems atrodo, kad taip elgtis ne gėda“, – dėstė pašnekovė.
Kodėl, jos nuomone, valdžios rankose esančios taupymo žirklės dar „nenukirpo“ šių 2 proc. mokestinių lėšų – uždraudus jų skirstymą paramai, pinigai liktų valstybės biudžete? Ekonomistė pabrėžė, kad jeigu valdžia taip pasielgtų, kiltų labai didelis ne tik paramos gavėjų, bet ir pačių gyventojų pasipiktinimas. „Aš geriau atsisakyčiau dalies man priklausančių pensijų išmokų, bet niekada nesutikčiau, kad būtų atimta teisė 2 proc. paramą suteikti tai organizacijai, nuo kurios valdžia galbūt yra visiškai nusisukusi“, – sakė A.Maldeikienė.
LŽ pakalbintas Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas atkreipė dėmesį, kad esant ekonomikos sunkmečiui organizacijų ketinimai pasinaudoti gyventojų skiriama 2 proc. parama labai suaktyvėjo. Jo teigimu, nors dauguma gyventojų paramą skiria organizacijoms, kurias žino, bent šiek tiek susipažinę su jų veikla arba yra su jomis susiję, vis dėlto yra nemažai atvejų, kai žmonės verčiami jas paremti.
„Galimybė skirti paramą biudžetinėms įstaigoms, kurios yra išlaikomos iš valstybės biudžeto, yra šios sistemos yda. Tai savotiška apgavystė, nes žmogus remia ne labdaringą veiklą, o valstybės biudžetines įstaigas, todėl tie pinigai iš biudžeto niekur nedingsta. Kitas atvejis – politinės ir verslo sukurtos organizacijos, kurios ta parama ypač piktnaudžiauja“, – pabrėžė pašnekovas.
Pasak M.Žaltausko, jau nuo 2004 metų didžiausią paramos dalį gauna viena politinė organizacija, veikianti kaip asociacija. Kalbama, kad pašnekovo minimam Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus r. skyriui surinktą 2 proc. paramą neva atiduoda net kai kurios ją gaunančios mokyklos. VMI duomenimis, pernai ši organizacija gavo 315 tūkst. litų mokestinių lėšų paramos. Antrojoje vietoje yra 163 tūkst. litų tokios paramos surinkęs labdaros fondas „Gabijos vidurinės mokyklos bendruomenės centras“, trečias liko labdaros ir paramos fondas „Bėdų turgus“. Pastarajam, pasak M.Žaltausko, gyventojai lėšas skiria dėl atsakingos veiklos ir žinomumo.
Pagal surinktą paramos dydį M.Žaltauskui akį rėžia „Senukų“ labdaros ir paramos fondas, kurio sąskaitoje – beveik 146 tūkst. litų gautų mokesčių mokėtojų lėšų. Pasak pašnekovo, savo paramą į šį fondą, kaip kalbama, nesavanoriškai perveda kone visi be išimties šio prekybos tinklo darbuotojai. Paklaustas apie šio fondo vykdomą visuomeninę veiklą, pašnekovas teigė, kad jam ji yra visiškai neaiški. „Kai paramos lėšos skiriamos labdarai, dengiamasi „Senukų“ vardu, o tai savotiškas savęs reklamavimas už rėmėjų lėšas“, – sakė jis.
Visi LŽ kalbinti pašnekovai teigė, kad teise skirti paramą reikia pasinaudoti, nes priešingu atveju pinigai liks kiaurame valstybės biudžeto katile.
