200 mln. Eur verslui skirti pasitikėjimo principu – ar pasiteisino?

Prasidėjus Covid-19 pandemijai 2020 m. pavasarį valstybė priėmė sprendimą padėti nuo krizės nukentėjusiam verslui. Per 3 mėn. smulkiajam ir vidutiniam verslui buvo išdalyta 200 mln. Eur vertės lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams“. Norėdama tą padaryti greitai, nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) finansinę pagalbą verslui teikė pasitikėjimo principu, o verslo deklaruotus duomenis buvo nuspręsta patikrinti vėliau, rašoma INVEGOS pranešime spaudai.
Eurai
Eurai / 123RF.com nuotr.
Temos: 2 Verslas Invega

Paskolas galėjo gauti tokios įmonės, kurių vidutinė mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. sumažėjo daugiau kaip 30 procentų, tačiau atitikimą šiam kriterijui jos deklaravo pačios. Šiuo metu vykstanti įmonių patikra atskleidė, kad didžioji dalis verslo finansine pagalba pasinaudojo teisėtai.

„Verslai skolinosi sąžiningai. Remiantis paskolų gavėjų VMI pateiktais PVM deklaracijų duomenimis, iš 3 462 suteiktų paskolų, daugiau kaip 2 800 paskolų gavėjų atitiko priemonės reikalavimus dėl apyvartos kritimo, tai yra 84 proc. paskolas gavusių įmonių.

Su likusia nedidele dalimi, apie 16 proc. arba 600 įmonių, bus tariamasi dėl paskolos grąžinimo sąlygų. Daliai iš jų, galbūt, pakaks patikslinti neteisingai pateiktus duomenis, o daliai teks grąžinti neteisėtai gautą valstybės finansinę pagalbą. Atsakomybė ir skaidrumas yra tos vertybės, kuriomis vadovaujamės patys ir to paties tikimės iš verslo“, – sako INVEGA generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams buvo skirtos labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonės bei verslininkams, kad galėtų susimokėti už būtinąsias išlaidas. Paskola įmonei galėjo būti suteikta, jei dėl Covid-19 protrūkio jų apyvarta sumažėjo trečdaliu, taip pat įmonės buvo išlaikę bent 50 proc. darbuotojų nurodytu laikotarpiu.

Verslininkas Tomas Čitavičius sako pasitikėjimo principu teiktą lengvatinę paskolą panaudojęs apyvartinėms lėšoms papildyti, atsiskaitymui su tiekėjais.

„Tuo metu lėšų stigo keletui mano įmonių – elektroninės prekybos ir maitinimo paslaugų. Manau, kad verslui ir valstybinėms institucijoms dalykiškai bendradarbiaujant, labiau pasitikint vieni kitais stiprėja tiek verslas, tiek mūsų valstybė“, – teigė T.Čitavičius, ketinantis ir ateityje pasinaudoti finansine valstybės pagalba palankiomis sąlygomis.

Pandemijos metu priemone „Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams“ daugiausiai naudojosi ir didžiausią finansavimą gavo didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo, statybų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės. Vidutinė vienos paskolos suma sudarė apie 60 tūkst. Eur, maksimali galima paskolos suma buvo 1 mln. Eur, grąžinimo terminas – 6 metai. Paskolos buvo teikiamos pasitelkiant net 8 finansų tarpininkus.

Pasak K.Motiejūno, nuo pandemijos nukentėjęs verslas šiuo metu gali pasinaudoti „Tiesioginėmis Covid-19 paskolomis“, skirtomis investicijoms atlikti. Per pastaruosius dvejus metus verslininkai galėjo pasinaudoti net 9-iomis su Covid-19 pandemija susijusiomis pagalbos priemonėmis, tarp kurių buvo darbuotojų testavimo kompensacijos, subsidijos, garantijos, tiesioginės paskolos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis