Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16,2 procento, kaime – 28,4 procento gyventojų. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,5 procentinio punkto, kaime – sumažėjo 4,3 procentinio punkto.
Skurdo rizikos rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2010 m. skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2009 m.).
Skurdo rizikos riba 2010 m. buvo 701 litas per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1472 litai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2009 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų mažėjimo, skurdo rizikos riba sumažėjo 15,6 procento. Tai nulėmė ir skurdo rizikos lygio sumažėjimą.
Skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų. Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis 2010 m. buvo 23,3 procento ir, palyginti su 2009 m., sumažėjo 0,4 procentinio punkto. Dėl išaugusio nedarbo ir sumažėjusio darbo užmokesčio 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 3,3 procentinio punkto ir 2010 m. siekė 21,8 procento. Labai sumažėjo 65 metų ar vyresnio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, 2010 m. jis sudarė 10,2 procento (2009 m. – 25,2 %). Padidėjus senatvės pensijoms (pensijos buvo didinamos 2008 m. rugpjūtį) ir sumažėjus skurdo rizikos ribai, vidutinė senatvės pensija 2009 m. gerokai viršijo skurdo rizikos ribą. Tai reiškia, kad senatvės pensininkai, gaunantys bent vidutinę ar netgi mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė aukščiau skurdo rizikos ribos.
Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 12,3 procento, bedarbių – 55,8 procento, senatvės pensininkų – 13,3 procento asmenų.
Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 44,4 %), taip pat vieni gyvenantys asmenys (27,6 %) ir du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų (23,4 %). Vienų gyvenančių asmenų rizika atsidurti skurde, palyginti su 2009 m., sumažėjo 19,3 procentinio punkto. Didelė dalis vienų gyvenančių asmenų – pensinio amžiaus asmenys.
Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susidedančiuose iš dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų, rizika atsidurti skurde, palyginti su 2009 m., sumažėjo 9,5 procentinio punkto, o kitų namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis išaugo. Tokiems skirtumams įtakos turėjo 2009 m. pakeista išmokos vaikams skyrimo tvarka (be pajamų vertinimo išmoka vaikui mokama tik vaikams iki 3 metų ir gausių šeimų vaikams).
Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 12,3 procento, bedarbių – 55,8 procento, senatvės pensininkų – 13,3 procento asmenų. Palyginti su 2009 m., bedarbių skurdo rizikos lygis padidėjo 1,3 procentinio punkto, dirbančių asmenų – 1,9 procentinio punkto, o senatvės pensininkų – sumažėjo 14,3 procentinio punkto.
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 31,8 procento. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygio mažinimui išaugo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, vaikų iki 18 m. skurdo rizikos lygis 2010 m. padidėtų nuo 23,3 iki 43,6 procento.
Skurdo rizikos gylis 2010 m. buvo 32,6 procento. Tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai 32,6 procento mažesnės už skurdo rizikos ribą. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos gylis padidėjo 9,5 procentinio punkto.
Latvijoje skurdo rizikoje 2010 m. gyveno 21,3 procento, Estijoje – 15,8 procento gyventojų, palyginti su 2009 m., skurdo rizikos lygis sumažėjo atitinkamai 4,4 ir 3,9 procentinio punkto.
