Per metus dirbančių žmonių skaičius šoktelėjo net 3,1 proc. – trečią ketvirtį dirbo jau 1 mln. 349 tūkst. gyventojų. Tai didžiausias augimas per 10 metų. Valstybės sektoriuje darbuotojų skaičius mažėjo 1,2 proc, (vien per III ketvirtį jų sumažėjo 5,2 tūks.), privačiame sektoriuje vidutinis darbuotojų skaičius augo 4,6 proc.
Teigiamas poslinkis
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie gyventojų užimtumo tendencijas, pabrėžė, kad Lietuvai labai svarbi darbuotojų augimo privačiame sektoriuje tendencija: „Dirbančiųjų valstybės sektoriuje skaičiaus mažėjimas, be abejo, yra teigiamas poslinkis. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad gyventojų Lietuvoje mažėja, o valdininkų skaičius didėja. Gali būti, kad šį teigiamą rezultatą nulėmė verslą kontroliuojančių institucijų konsolidacijos procesas. Bet kuriuo atveju, Lietuvai, valstybei, kuri labai priklausoma nuo privataus verslo, tai gera kryptis.“
Bet kuriuo atveju, Lietuvai, valstybei, kuri labai priklausoma nuo privataus verslo, tai gera kryptis, – teigė G.Nausėda.
„Swedbank“ vyr. ekonomistės Vaiva Šečkutė pasidžiaugė, kad darbo vietų skaičiaus augimui neigiamos įtakos nepadarė vis dar tvyranti geopolitinė įtampa, kuri galėjo pakoreguoti kai kurių įmonių planus darbinti naujus žmones: „Šių metų III ketvirtį žmonių užimtumas augo daugiausia nuo pat 2003 metų, tai kiek stebinanti tendencija, nes Rusijos rinkos rizika vis dar išlieka aukšta.“ Ekonomistė teigė mananti, kad ateityje dirbančiųjų skaičiaus augimas, vis dėlto gali kiek sulėtėti, tačiau užimtumo rodiklis turėtų išlikti teigiamas.
„Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, pagrindinė dirbančiųjų skaičiaus augimo priežastis – atsigavusi vidaus paklausa. „Mes gyvenome vadinamuoju diržų veržimosi laikotarpiu, ar net, galima sakyti, mūsų pasaulėžiūros pagrindinis tikslas buvo susilaikyti nuo nereikalingų išlaidų. Dabar ekonomika jau stabilizavosi, gyventojai išsilaisvina iš savo baimių ir po truputį ima leisti savo santaupas. O tai įsuka vidaus vartojimo variklį. Didėja paklausa, sukuriama daugiau darbo vietų ir taip įsisuka ir darbo rinka. Kaip vidaus vartojimo variklis yra įsisukęs labiausiai matyti iš statybų sektoriaus“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot Ž.Maurico, padėtį pabloginti galėtų tik krizė, panaši kaip 2008 metais, arba nuolatinė žmonių baimė, kad taip nutiks. Vis dėlto ekonomistas tvirtino, kad to tikimybė yra nedidelė: „Tikimybė, kad artimiausiu metu laukia tokia krizė, kaip 2008-ais, yra maža. Dabar pagrindinės grėsmės yra Rusija ir Kinija, tačiau mes jau esame „aptalžyti“ ir, galima sakyti, kad nuostoliai jau patirti.“
Tikrųjų bedarbių mažiau
Ž.Mauricas atkreipė dėmesį ir į tai, kad turima statistika iš tiesų neatspindi tikrosios darbo rinkos situacijos, anot ekonomisto, dirbančių šalies gyventojų iš tiesų yra daugiau: „Kiek tenka susidaryti įspūdį, realus nedarbas iš tiesų sudaro tik maždaug pusę to nedarbo skaičiaus, kurį matome“, – svarstė ekonomistas.
Ž.Mauricas pabrėžė ir tai, kad šiemet šalies jaunimo nedarbo rodiklis yra net žemesnis už ES vidurkį.
Pasak „Nordea“ vyriausiojo ekonomisto, tuos, kurie sudaro šalies rodiklį galima skirti į tokius, kurie yra nemotyvuoti ir į darbo rinką niekada neįsilies, ir į tuos, kurie dirba, bet šešėlyje. „Tokie žmonės, kuriuos valstybė turi išlaikyti, yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių problema. Galima sakyti, kad jie į darbo rinką veikiausiai neįsilies niekada. Aišku, galima kurti socialines programas, tačiau reiktų įdėti labai daug darbo, galbūt net keisti teisės aktus. Jie gyvena iš pašalpų ir kartais gauna net daugiau nei minimalų atlyginimą, o išimtiniais atvejais net daugiau nei vidutinį“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Kita dalis, anot ekonomisto, iš tiesų dirba, tik yra užsiregistravę „Darbo biržoje“ dėl socialinių garantijų. „Kitu atveju, jie netektų socialinių garantijų arba jiems tektų mokėti iš savo kišenės. Atsižvelgiant į minėtus veiksnius, galima sakyti, kad realus nedarbas Lietuvoje siekia apie 6 proc. Klausimas tik vienas, ar tie, kurie yra šešėlyje, išlįs iš jo, ar jame ir liks?“ – retoriškai klausė Ž.Mauricas.
Ekonomistas pasidžiaugė ir tuo, kad per pastarąjį ketvirtį šalyje labai smuko jaunimo nedarbas – net 4,6 proc. punkto. „Kalbant apie jaunimo nedarbą, Lietuva problemų turėjo tik kelerius metus po krizės, o kitais metais jaunimo nedarbo rodikliai, palyginti su kitomis valstybėmis, atrodė neblogai ir buvo gerokai patrauklesni, palyginti su bendru nedarbo lygiu“, – dėstė Ž.Mauricas. Ekonomistas pabrėžė ir tai, kad šiemet šalies jaunimo nedarbo rodiklis yra net žemesnis už ES vidurkį.